Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos
Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos
Tomas Misiukonis
Mindaugas Grajauskas
Viktorija Matusevičiūtė
Ši knyga – praktinių ir veiksmingų darbo su grupe technikų bei metodų rinkinys. Knyga skiriama visiems konsultantams, lektoriams, vadovams ar kitiems specialistams, kurie veda įvairius užsiėmimus ir siekia juos padaryti įdomius, įtraukiančius ir naudingus. Knyga nėra akademinė – jos autoriai dalijasi savo patirtimi ir pateikia praktikoje išbandytus bei veiksmingus darbo su grupe būdus. Čia skaitytojas ras ne tik įvairių užduočių ir pratimų, bet ir konkrečių patarimų ir technikų, kaip ugdyti komandas, padėti joms kurti idėjas, kelti veiklos tikslus, vesti susirinkimus ar valdyti sudėtingas situacijas, kurios kyla dirbant su grupe.
Tomas Misiukonis, Viktorija Matusevičiūtė, Mindaugas Grajauskas
Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos
ĮVADAS
Nuėjome ilgą kelią, kol sukūrėme tai, ką dabar laikote savo rankose. Šios knygos idėja patyrė tikrą evoliuciją: diskutavome ir analizavome įvairius jos variantus, atidžiai ir kruopščiai rinkome jai medžiagą. Siekėme, kad ši knyga būtų ypač praktiška ir dėl to vertinga ją skaitantiems, bet kartu norėjome, jog ji būtų autentiška – nekartotų kitų puikių literatūros šaltinių.
Daugiausia vertės ši knyga suteiks tiems, kurie rūpinasi kitų žmonių tobulėjimu – veda seminarus, mokymus, ugdymo užsiėmimus, organizuoja grupės diskusijas ar kitaip padeda norintiems augti. Tikime, kad ši knyga bus naudingas praktinis vadovas įvairią patirtį ir kompetenciją turintiems konsultantams, vidiniams organizacijų treneriams ir kitiems specialistams, kurie tiesiogiai prisideda prie kitų tobulėjimo. Praktinių įžvalgų čia ras ir vadovai, kurie ugdo savo komandas ar organizuoja kitus užsiėmimus, pavyzdžiui, formuluoja veiklos tikslus ar veda darbuotojų susirinkimus.
Ši knyga nėra akademinė, joje plačiai nenagrinėjame teorinių darbo su grupe pagrindų. Tai yra praktinių patarimų rinkinys, paremtas geriausiomis darbo su grupe praktikomis ir mūsų patyrimu dirbant su įvairiomis auditorijomis. Visus šioje knygoje pateiktus darbo su grupe būdus ir technikas esame ne kartą išbandę ir tikime jų veiksmingumu. Knygoje dalijamės ir tikromis savo bei kolegų istorijomis, kurios padės geriau atskleisti praktinį čia aprašytų metodų pritaikymą.
Knygoje pateikti darbo su grupe būdai ir technikos dar neužtikrina, kad grupės tobulėjimo procesas bus savaiminis ir sėkmingas, o rezultatas – puikus. Ši knyga – tai kokybiškų ir ilgai tarnaujančių įrankių dėžutė. Ar šie įrankiai bus panaudoti veiksmingai, priklauso ir nuo paties meistro – konsultanto ar vadovo – kompetencijos, patirties, grupės sudėties ir kitų veiksnių. Šiuos veiksnius taip pat apžvelgėme ir pateikėme praktinių patarimų, kaip juos taikyti dirbant su grupe.
Kaip skaityti šią knygą?
Nors knyga turi savo struktūrą ir nuoseklumą, ja galima naudotis kaip praktinių patarimų rinkiniu pasiimant tai, ko tuo metu labiausiai reikia.
Pirmiausia skaitytoją supažindiname su būtinomis praktinėmis prielaidomis, kurios užtikrina, kad darbas grupėje būtų sėkmingas. Todėl knygą pradedame skyriumi apie suaugusiųjų mokymo principus ir kaip tinkamai pasiruošti užsiėmimams, aptariame užsiėmimus vedančio specialisto savybes, kurios būtinos su grupe dirbantiems profesionalams ar vadovams.
Toliau pristatome daugiau nei septyniasdešimt darbo su grupe būdų ir technikų. Visus juos suskirstėme į kategorijas, kurios padės surasti, ko reikia atitinkamam užsiėmimui. Kiekvienoje kategorijoje pateiktas darbo su grupe metodų sąrašas nėra baigtinis. Skatiname skaitytoją remtis ne tik čia pateiktais patarimais, bet jų pavyzdžiu kurti ir savus darbo su grupe būdus.
Aprašydami darbo su grupe technikas, glaustai pateikėme svarbiausią informaciją, kuri reikalinga, kad galėtumėte jas patys praktiškai taikyti. Kiekvieną techniką trumpai pristatome nurodydami, kokiais atvejais ji taikoma, pateikiame jos atlikimo procesą ir praktinių patarimų, kurie galėtų užtikrinti jūsų užsiėmimo sėkmę. Ten, kur yra žinomi metodų autoriai ir ištakos pateikiame literatūros šaltinius. Jie pravers, jei norėsite išsamiau susipažinti su sudominusiais darbo su grupe būdais.
Trumpai apie šioje knygoje aprašytas darbo su grupe technikas:
Lūkesčių suderinimas – būdai, kurie padės išsiaiškinti ir susitarti su grupės dalyviais, ko jie tikisi iš programos ir ją vedančiojo.
Grupės sutelkimo sprendimai – technikos, kurios padeda sukurti gerą ryšį su grupe, sutelkti grupės dalyvius ir nuteikti juos mokymuisi, paskatinti pasitikėjimą vieniem kitais.
Idėjų paieška ir atranka – technikų, padėsiančių grupei atrasti įvairių kūrybiškų idėjų, rinkinys.
Įgūdžių stiprinimas – patarimai, kaip organizuoti praktinius užsiėmimus, kuriuose formuojami įvairūs įgūdžiai.
Sprendimų paieška – praktiniai patarimai ir technikos, kurie padės grupei surasti ieškomus sprendimus norimiems tikslams pasiekti.
Veiklos analizė ir tikslų formulavimas – technikos, skirtos tiems atvejams, kai grupė siekia įvertinti savo veiklą ir nustatyti veiklos tikslus.
Grupės įtraukimo sprendimai – netradiciniai sprendimai, kurie padeda grupei labiau įsitraukti į mokymosi procesą.
Diskusijų valdymas – pokalbių grupėje valdymo būdai, padedantys grupės dalyviams konstruktyviai pasidalyti savo nuomonėmis ir idėjomis.
Komandos koučingo technikos – darbo su komanda technikos, kurios yra naudingos tada, kai siekiate padėti komandai pagerinti savo efektyvumą.
Darbo rezultatų apibendrinimas –technikos, kurios padės grupei apžvelgti ir įprasminti savo patyrimą užsiėmimo metu, numatyti šios konkrečios patirties nulemtus mąstymo ir elgesio pokyčius ir juos įgyvendinti.
Teigiamos atmosferos ir aktyvumo palaikymas – trumpi aktyvūs pratimai, kurie pakels grupės dalyvių aktyvumą ir sukurs gerą nuotaiką.
Susirinkimų valdymas –naudinga informacija ir praktiniai patarimai, aktualūs tiems, kurie veda susirinkimus ir siekia jų konstruktyvumo bei produktyvumo.
Sudėtingų situacijų grupėje valdymas – įvairios galimos sudėtingos darbo su grupe situacijos, tikros istorijos ir praktiniai patarimai, kaip tokių situacijų išvengti ir jas suvaldyti.
Sąvokos
Dėl aiškumo ir patogumo pasirinkome vartoti šias visuotinai priimtinas sąvokas.
Nors žmogų, dirbantį su grupe, galima pavadinti kitaip, šioje knygoje jį dažniausiai vadiname konsultantu. Darbo su grupe formą dažniausiai vadiname užsiėmimais ar mokymais. Užduočių ar veiklų rinkinį, kuris pristatomas grupei, dažniausiai vadiname programa. Kadangi knygą skiriame plačiam skaitytojų ratui, mūsų vartojamos sąvokos gali būti pakeistos kitomis, labiau tinkančiomis jums ir jūsų veiklai.
Prasmingo darbo ir džiugių atradimų jums ir jūsų grupėms!
TOMAS MISIUKONIS
VIKTORIJA MATUSEVIČIŪTĖ
MINDAUGAS GRAJAUSKAS
Kas svarbu dirbant su grupe
Jeigu jūsų darbas – padėti tobulėti kitiems, jums labai pasisekė. Greičiausiai tokia veikla jums teikia daug džiaugsmo ir energijos. Pažįstame šį gerą jausmą, kuris apima, kai iš auditorijos, kur ką tik pravedėte gerą užsiėmimą, išeina paskutiniai žmonės. Jie ką tik padėkojo už puikų ir naudingą laiką semiantis naujų žinių, tobulinant įgūdžius, sprendžiant problemas ar ieškant naujų idėjų.
Kad tik jie žinotų, – galvojate jūs. – Kiek jėgų atidaviau ir kaip stengiausi perduoti tai, kas iš tikrųjų yra vertinga ir padės jiems tobulėti. Po truputį pradedate tvarkyti kambarį. Atsigeriate vandens. Prisimenate, ką nuveikėte. Jaučiatės pakiliai. Viskas atlikta, kaip ir ketinote – spėjote išdėstyti medžiagą, organizavote turiningas diskusijas, pateikėte įtraukiančias praktines užduotis. Kaip jums tai pavyko?
Greičiausiai šiandien jūs ne tik parengėte įdomią programą ar puikiai panaudojote savo žinias ir gebėjimus, bet ir gerai išmanėte, ką darote – žinojote, kaip dirbti ir bendrauti su grupe, kad padėtumėte jai mokytis, susitarti, kurti ar įgyvendinti pokyčius. Tai ir yra svarbiausi darbo su grupe sėkmę lemiantys veiksniai.
Ir visai nesvarbu ar esate vadovas, ar konsultantas, ar vedate mokymus, ar renginius, ar susirinkimus, ar darbines sesijas. Šiame skyriuje rasite visiems dirbantiems su grupėmis aktualių praktinių patarimų ir įžvalgų apie tai, kuo ypatingas suaugusiųjų mokymasis ir kaip jie priima informaciją; kaip tinkamai pasiruošti darbui su grupe bei kokius įgūdžius ir asmenines savybes ugdyti, kad tobulėtumėte kaip profesionalas.
SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI PRINCIPAI
Suaugusiųjų mokymąsi nagrinėja mokslas, vadinamas andragogika. Kaip teigia vienas žymiausių JAV andragogų Malcolmas Knowlesas, „andragogika yra menas ir mokslas apie tai, kaip reikia padėti mokytis suaugusiems žmonėms“. Čia pat norime priminti ir principinę suaugusiųjų mokymo nuostatą – suaugusį žmogų bus sunku ko nors išmokyti, jeigujis pats nenorės išmokti. Pamatinė suaugusiųjų mokymo prielaida yra paties mokymų dalyvio motyvacija mokytis.
Toliau pateikiame konkrečias įžvalgas, kurios padės geriau suprasti suaugusiųjų mokymosi principus ir tiesiogiai pritaikyti juos dirbant su grupėmis. Pagalvokite, kaip tai, kas išdėstyta šiame skyriuje, tinka jūsų veiklai. Prieš imantis darbo su kita grupe, kviečiame peržvelgti čia pateiktus praktinius patarimus – galbūt jie bus jums vertingi ir papildys jūsų patirtį.
Mokymosi ciklas
Kaip mokotės jūs? Prisiminkite kokią nors naują patirtį. Ko iš jos išmokote? Ar žinote, kokį kelią nuėjote mokymosi prasme, kad ėmėtės ką nors keisti, – pradėjote taikyti kitokius darbo būdus ar nustojote daryti klaidas?
Pavyzdžiui, jei neseniai darbavotės su grupe, greičiausiai supratote, ką darote ne taip. Šis supratimas – tai patirties įvertinimas (Kas įvyko?). Vėliau jūs apgalvojote šią patirtį (Kaip aš tai vertinu?), padarėte išvadas (Ką galima daryti kitaip?) ir kitą kartą nekartosite klaidų – darysite geriau (Ką darysiu / darau?). Visa ši seka – tai tam tikras ciklas, kuris apima jūsų patyrimą ir šio patyrimo apmąstymą. Atlikę tai, jūs darote išvadas, formuluojate idėjas ir pagaliau imatės veikti kitaip nei anksčiau.
Vienas šviesiausių suaugusiųjų mokymosi specialistų Davidas A. Kolbas (Kolb, 1984) šį nenutrūkstantį procesą pavadino patirtiniu mokymusi, kurio eigą matote schemoje. D. Kolbas teigė, kad savo patirtį mes naudojame kaip pagrindinį mokymosi šaltinį. Apdorodami šią patirtį, formuluojame išvadas ir idėjas, kurios atveda prie naujų veiksmų. O šie vėl skatina naują patirtį, kuri vėl naudojama mokymuisi. Tai – uždaras, nesibaigiantis procesas, paprastai vykstantis keturiais etapais:
1. Patiriame ir įvardijame savo konkrečią patirtį (konkrečioji patirtis).
2. Apmąstome savo patirtį (reflektyvus stebėjimas).
3. Darome išvadas ir kuriame naujas idėjas (abstraktus konceptualizavimas).
4. Eksperimentuojame ir įgyvendiname veiksmus praktiškai (aktyvus eksperimentavimas).
Šis procesas – tai viena pagrindinių žmonių mokymosi gairių, kuria būtina vadovautis dirbant su grupėmis. Toliau paaiškinsime, kaip šį ciklą taikyti praktiškai.
Konkrečioji patirtis (Kas įvyko?)
Kad pradėtume mokytis, mums būtina konkreti patirtis. Tai yra pažinimo etapas, mus supančios aplinkos patyrimas, kurį užfiksuojame savo pojūčiais. Tai yra tam tikra realybė, kuri mus skatina elgtis tam tikru būdu. Mokymosi prasme ši patirtis formuoja pirminę medžiagą, kurią toliau naudojame siekdami gauti galutinį mokymosi rezultatą – savo elgesio ar nuostatų pokytį. Norėdami geriau įsisąmoninti naują patyrimą galime savęs paklausti:
• Ką aš patyriau?
• Kaip tai galiu apibūdinti?
• Kas buvo nauja ir ką jau teko patirti anksčiau?
• Kaip šią patirtį galėčiau nupasakoti kitiems?
• Kokių išryškėjo naujų patyrimo aspektų?
Reflektyvus stebėjimas (Kaip tai vertinu?)
Kitame mokymosi etape mes imamės apmąstyti patirtį. Dabar įvertiname tai, kas įvyko. Svarstome, kaip nauji faktai, kuriuos patyrėme, dera su jau turimais faktais (ankstesne patirtimi). Apmąstymo etapas yra svarbus tuo, kad jame skleidžiasi įžvalgos, kurios leidžia mums geriau suvokti faktų ir įvykių esmę, jų tarpusavio priklausomybę ir prasmę siejant su tuo, ką žinojome iki tol. Norėdami paskatinti patirties apmąstymą klausiame savęs:
• Kaip aš vertinu šį patyrimą?
• Kaip aš tai priimu ir kaip tai dera su manimi?
• Ką dar aš suvokiau ar pagalvojau?
• Ką sako mano nuojauta?
Abstraktus konceptualizavimas (Kokias darau išvadas ir kokių turiu idėjų?)
Apmąstę naują patirtį pradedame daryti pirmąsias išvadas. Šiame mokymosi ciklo etape konkretūs pastebėjimai ir patyrimo aspektai turi būti paverčiami idėjomis ar pamokomis – tam tikrais planuojamais abstrakčiais veiksmais. Tai yra sprendimo, ką darysime su apmąstytomis mintimis, etapas. Čia apgalvojame tokius klausimus:
• Ką aš supratau ir ko išmokau?
• Kokių minčių man kyla?
• Kaip tai galėčiau pritaikyti sau?
• Ką turėčiau daryti kitaip ir kaip?
Aktyvus eksperimentavimas (Ką darysiu / darau?)
Šis etapas yra idėjų realizavimo metas. Kai patyrimas jau įvykęs, išanalizuotas, apibendrintas ir priimtas sprendimas, ką toliau galima daryti kitaip, pats laikas tai išbandyti praktiškai. Eksperimentuodami mes sukuriame naują patyrimą, kurį vėliau vėl analizuojame, konceptualizuojame ir atliekame naujus eksperimentus – mokymosi ciklas niekada nesibaigia. Šiame etape savęs klausiame:
• Kokie bus pirmieji mano žingsniai?
• Kokių veiksmų imsiuosi, kad įgyvendinčiau sumanytas idėjas?
• Ką ketinu daryti toliau?
Kaip tai pritaikyti dirbant su grupe:
× Savo vedamuose užsiėmimuose sukurkite kuo daugiau progų naujai grupės dalyvių patirčiai atsirasti. Atlikite praktines užduotis. Jos turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę užsiėmimų laiko, nes taip formuojamas vertingiausias mokymosi šaltinis – naujas patyrimas. Taip pat teiraukitės dalyvių jau esamos patirties, lyginkite jų patirtis.
× Įtraukite dalyvius į diskusijas, kad diskutuodami jie apgalvotų savo patirtį remdamiesi atliktomis užduotimis, kad išsiaiškintų, ką patyrė naujo, ir apgalvotų, kaip tai dera su turima jų patirtimi.
× Skatinkite grupės dalyvius daryti išvadas remiantis turima patirtimi. Padėkite jiems kurti naujas idėjas, kaip šios išvados galėtų būti pritaikytos praktiškai.
× Teiraukitės dalyvių, kokius veiksmus jie planuoja atlikti, kad įgyvendintų savo idėjas. Klauskite, ką jie ketina daryti toliau, kaip jie įtvirtins atsiradusius įgūdžius ir gerąsias praktikas.
× Jei turite galimybę tęsti užsiėmimus su grupe, kiekvieną kartą teiraukitės, kaip dalyviams sekėsi pritaikyti naujus sumanymus ir kokių rezultatų jie pasiekė. Taip įtrauksite grupę į nenutrūkstantį mokymosi procesą.
Suaugusiųjų mokymosi ypatumai
Pagrindinė priežastis, kodėl suaugusieji mokosi, yra ta, jog jie siekia pokyčių. Jie gali būti trejopi:
a) Siekiama požiūrio ir nuostatų pokyčių. Suaugusieji nori pakeisti savo mąstymo šablonus, įsitikinimus, nuostatas. Pavyzdžiui, kad padidintų pardavimus, pardavimų srities darbuotojai gali mokytis kitokio požiūrio į save, savo darbą ar klientus.
b) Siekiama žinių pokyčių. Suaugusieji siekia įgyti naujų žinių, kurias galėtų pritaikyti savo veikloje. Pavyzdžiui, tie patys pardavimo srities darbuotojai nori išplėsti turimų žinių bagažą, kad geriau suprastų psichologinius ryšio su klientais kūrimo aspektus. Tokiu atveju, jie gali pageidauti įgyti konflikto valdymo žinių ar žinių, kaip nepasiduoti stresui darbe.
c) Siekiama įgūdžių (elgesio) pokyčių. Suaugusieji siekia įgyti jiems svarbių įgūdžių, pakeisti savo elgesį ar įpročius, juos transformuoti į kitus. Tokiu atveju, kad padidintų pardavimo galimybes, pardavimo srities darbuotojai gali mokytis bendravimo su klientais gudrybių, pavyzdžiui, kaip būti aktyvesniais ar kaip užduoti atvirus klausimus. Čia pagrindinis pokytis, kurio siekiama – elgesio pokytis.
Nors mokydamiesi suaugusieji siekia pokyčių, dažnai dėl įvairių priežasčių jie gali atmesti mokymąsi, nes šis reikalauja pastangų keistis. Tad paradoksas – suaugusieji nori keistis, tačiau čia pat jie gali stabdyti savo pačių progresą. Todėl galvodami apie kitų mokymą, apsibrėžkite, kokius pokyčius galite paskatinti. Koks yra jūsų vedamų užsiėmimų tikslas ir kaip iš tikrųjų padedate kitiems tobulėti? Kad tai įvertintumėte, toliau pateikiame daugiau suaugusiųjų mokymuisi svarbių aspektų. Apgalvokite, kaip šie aspektai atsispindi jūsų darbe su grupėmis.
Sėkmingam suaugusiųjų mokymuisi svarbūs aspektai
Motyvacija
Geriausių mokymosi rezultatų suaugusieji pasiekia tuomet, kai jie yra motyvuoti išmokti ko nors konkretaus. Kitaip tariant, jie įsitraukia į mokymąsi, kai jį suvokia kaip svarbų ir prasmingą.
Labai dažnai suaugusiųjų motyvacija mokytis yra susijusi su naujų žinių pritaikymu jų gyvenime (darbe). Pavyzdžiui, jie bus motyvuoti mokytis tuomet, kai supras ir tikės, jog tai, ko jie išmoko, padės jiems spręsti jų problemas. Taip pat jie jausis motyvuoti mokytis tada, kai aiškiai suvoks mokymosi naudą, kurią dažnai galima įvertinti. Vieni šią naudą vertins pinigais, kiti – pripažinimu, dar kiti – savivertės didėjimu. Vienas žmogus sieks įgyti naujų žinių, kurios yra reikalingos jo darbe (pvz., užsienio kalbos mokėjimas ar gebėjimas kitaip bendrauti su klientais). Kitas – norės keistis, nes sieks įgyti pranašumų prieš konkurentus. Pavyzdžių gali būti daug, tačiau visi jie apie tą patį. Vienas pagrindinių klausimų, į kuriuos besimokantieji ieško atsakymo – kas man iš to? Jeigu jūsų grupė gali rasti teigiamų atsakymų į šį klausimą, tuomet turite džiaugtis tokia auditorija ir savo darbu su ja.
Kaip tai pritaikyti:
× Padėkite dalyviams susieti programos tikslus su jų asmeniniais tikslais savo veikloje. Taip padėsite jiems pamatyti tobulėjimo prasmę.
× Padėkite grupės dalyviams suprasti naujų žinių pritaikymo praktinėje veikloje ryšius. Tai leis jiems nuo pat pradžių pajausti, kokią naudą jie gaus taikydami naujas žinias.
× Skatinkite grupės dalyvius garsiai dalytis mintimis apie mokymosi prasmingumą, naudą ir vertę jiems patiems.
Patirtis
Suaugusiųjų mokymosi procese esmine tampa besimokančiųjų patirtis. Tai yra vienas pagrindinių skirtumų tarp vaikų ir suaugusiųjų mokymosi. Patirtis gali padėti mokytis ir gali trukdyti. Kiekvieną kartą, kai žmogus išgirsta ar susiduria su nauja informacija, jis kelia tokius klausimus: Ar esu tai jau anksčiau girdėjęs? Ką man tai primena? Ką aš jau žinau apie tai ir ar esu tai patyręs? Ką man tai reiškia? Ar man tai tinka? Kur aš galėčiau tai pritaikyti?
Ko gero, nė vienam žmogui nepatinka, kai yra sakoma, kad jo išbandyti ir naudojami būdai yra blogi. Svarbia konsultanto užduotimi tampa padėti besimokantiesiems suderinti naujai įgytas žinias bei įgūdžius ir turimą patirtį. Taigi konsultantas turi suprasti, ką ir kiek žmogus žino ar moka, ir kokiu tinkamiausiu tam žmogui būdu galima padėti išplėsti ar pakeisti jo žinojimą ir mokėjimą. Tai, kad nėra vieno geriausio ar teisingiausio metodo, kaip tą padaryti, yra tikras iššūkis. Patariame vengti bet kokių etikečių ar stereotipų.
Kiekvieno žmogaus turima patirtis veikia jo mokymąsi ir tai turi savo privalumų ir trūkumų. Privalumas tas, jog suaugęs žmogus gali pritaikyti, įvertinti ir apmąstyti savo turimą patirtį. Turima patirtis gali patvirtinti naujas žinias ir įgūdžius. Lygiai taip pat turima patirtis gali versti abejoti nauja informacija, ją atmesti ir nepriimti. Žmonės bus pasiruošę ko nors išmokti tik tuomet, kai jų patirtis leis priimti tai kaip jiems naudingą dalyką.
Kaip tai pritaikyti:
× Suteikite dalyviams galimybę patiems įvertinti, diskutuoti ir dalytis mintimis apie mokymosi rezultatus. Suteikite jiems erdvės dvejoti, prieštarauti ir ieškoti atsakymų.
× Užduokite dalyviams daug atvirų klausimų, kaip jie vertina tai, ką dėstote. Pavyzdžiui: Ką apie tai manote? Ar sutinkate su šiomis įžvalgomis? Kokių prieštaravimų jums kyla? Kaip tai tinka jūsų veiklai? Kaip galėtumėte pritaikyti tai savo veikloje? Kokią naudą jūs gautumėte? Kas jums kelia daugiausia abejonių?
Įsitraukimas
Suaugusieji įsitraukia į mokymosi procesą tuomet, kai patys gali valdyti savo mokymąsi – jo kryptį, greitį ir patys gali į(si)vertinti mokymosi rezultatus. Taigi, konsultanto užduotis yra ne mokyti, bet suteikti visą reikiamą pagalbą reikiamu metu, kad suaugusieji patys keliautų pasirinktu keliu. Pagalvokite, kada paskutinį kartą dalyvavote kokiuose nors mokymuose? Ar jums teko patirti tą susierzinimą, kai supratote, kad programa ir būdas, kuriuo ji pateikiama, neatitinka jūsų poreikių. Kaip tada reagavote? Įprastai daugelis žmonių tarsi atsitraukia nuo mokymosi. Dirbdami su grupėmis, įvertinkite, kiek jūsų auditorija yra susidomėjusi ir kaip jūs galite užtikrinti šį susidomėjimą.
Kaip tai pritaikyti:
× Suteikite galimybę dalyviams patiems reguliuoti programos tempą (o kartais net ir veiklas). Gali būti taip, jog kai kuriais atvejais grupei reikės daugiau laiko diskusijoms, negu jūs ketinote skirti. Arba priešingai, dalyviai tam tikras užduotis norės atlikti greičiau, nei buvote sumanę. Tai nebūtinai reiškia, kad kaskart turite atsiklausti dalyvių, ar jūsų suplanuota veikla yra tinkama. Leisdami grupei dalyvauti ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, padidinsite visų įsitraukimą. Būkite lankstūs.
× Leiskite dalyviams įvardyti pagrindinius aptariamų temų aspektus, kurie jiems yra aktualiausi. Kartu susitarkite, kaip šiuos aspektus aptarsite – kada ir kaip dalyviai galės diskutuoti ir dalytis įžvalgomis.
× Pasiūlykite dalyviams būdą, kuris leistų jiems patiems aptarti ir įvertinti tai, ko jie išmoko. Tai gali būti įvairūs klausimynai ar kiti rezultatų aptarimo sprendimai. Dalį jų rasite šios knygos skyriuje „Darbo rezultatų apibendrinimas“.
Žinių ir įgūdžių pritaikymas
Jei vedate užsiėmimus grupėms, tikriausiai ne kartą girdėjote, kad dauguma žmonių tikisi kuo daugiau praktinio patyrimo. Galėjo būti daugiau praktinių užduočių, – taip dauguma parašo grįžtamojo ryšio anketose, kurias pildo pasibaigus užsiėmimams. Nesierzinkite, net jeigu jūsų programa buvo sudaryta vien iš aktyvių užduočių. Galbūt ne visos jos padėjo grupės dalyviams geriau suvokti, kaip tai, ką jie mokėsi daryti, galima pritaikyti savo darbe ar gyvenime. Šis aspektas yra labai svarbus, nes tiesiogiai veikia suaugusiųjų motyvaciją tobulėti. Būtina suteikti galimybę pačiam besimokančiajam įvertinti mokymosi rezultatų pritaikymo galimybes: kokiose situacijose, kada ir kaip šis žmogus pritaikys tai, ką išmoko. Toks žmogus turi suvokti, kokie pokyčiai jo laukia, ir aiškiai įsivaizduoti, kaip juos įgyvendins. Akivaizdžios praktinės mokymosi naudos matymas motyvuos grupę tęsti tobulėjimo procesą.
Norime atkreipti dėmesį į tai, jog labai dažnai mokymosi rezultatus suaugusieji linkę vertinti ne pagal savo elgesio pokytį. Kartais jie atsižvelgia tik į tai, kiek naujovių sužinojo arba kokį bendrą įspūdį susidarė. Man patiko, kad buvo smagu, – sako vieni. Lektorius labai gerai viską paaiškino, buvo informatyvu, – pastebi kiti. Labai gerai, kad atsitraukėme nuo darbų, – sako dar kažkas. Tai gali būti apgaulinga, nes geri įspūdžiai ir gausybė informacijos dar neužtikrina paties mokymosi sėkmės. Kitas dalykas, klausdami žmonių, ko jie tikisi iš būsimų mokymų (seminarų, užsiėmimų), labai dažnai girdime norą sužinoti „kažką naujo“. Kartais pravartu klausti grupės dalyvių: O kaip jums sekasi taikyti tai, ką jūs jau žinote? Ar tai, kad jūs sužinosite šį tą naujo, paskatins jus daryti ką nors kitaip? Patikėkite, tokie klausimai skatina susimąstyti ne vieną žmogų. Konsultantas turi užtikrinti, kad besimokantieji ne tik įgytų naujų žinių, bet ir sugebėtų bei būtų motyvuoti tas žinias panaudoti. Nesvarbu, ar tai naujos žinios ar anksčiau įgyti, bet primiršti dalykai. Todėl pasibaigus užsiėmimams mes sakome: Mokymai baigėsi, mokymasis prasideda. Galvoje turime tai, kad būtent tada, kai grupės dalyviai pradeda taikyti mokymosi rezultatus, paaiškėja tikroji programos vertė. Svarbu sudaryti ir įgyvendinti tokią programą, kad ją pabaigęs kiekvienas dalyvis galėtų teigiamai ir išsamiai atsakyti į du pag-rindinius klausimus:
1. Kaip aš galiu tai pritaikyti savo veikloje?
2. Kiek esu pasiryžęs tai padaryti?
Jei programos metu ar jai pasibaigus dalyviai supranta, kad mokymosi medžiaga jiems yra aktuali ir ją tikrai gali pritaikyti savo veikloje – tuomet svarbus tampa antrasis klausimas, kuris dažnai yra susijęs su pasitraukimu iš komforto zonos. Gali nutikti taip, kad jūsų grupės dalyviai matys pokyčių naudą, tačiau kartu supras, jog tam, kad juos įgyvendintų, jiems prireiks keistis patiems – keisti savo nuostatas ir įsitikinimus.
Skatindami padėti savo grupei rasti atsakymą į pirmąjį klausimą, pakvieskite juos apgalvoti šiuos dalykus:
× Ką konkrečiai turėčiau daryti, kad galėčiau pritaikyti tai, ką sužinojau programos metu?
× Kokių turiu galimybių imtis naujų pokyčių?
× Kas man trukdo ir kokių turiu priemonių?
× Kiek pasitikiu savimi galvodamas apie šių dalykų taikymą?
× Kokios kitų žmonių pagalbos man reikia?
Bandydami atsakyti į antrąjį klausimą atkreipkite grupės dėmesį į šiuos aspektus:
× Kokios svarios priežastys galėtų paskatinti mane keistis?
× Kokią naudą gausiu, jei keisiu tai, kas siūloma?
× Ką prarasiu, jei darysiu ką nors kitaip?
× Kas pastebės mano pokyčius ir kaip juos įvertins?
Kaip tai pritaikyti:
× Perteikdami žinias ir padėdami ugdyti įgūdžius nuolat pasitelkite pavyzdžius, kurie atskleistų, kaip praktikoje panaudoti tai, ko jūs mokote.
× Grupės dalyviai turi tiesiogiai patirti ir išbandyti dėstomus dalykus, kad galėtų pajusti ir patikėti, kad tai jiems gali būti naudinga.
× Organizuokite ir skatinkite įvairias dalyvių diskusijas, kurios leistų aptarti galimus elgesio ar nuostatų pokyčių scenarijus.
× Teiraukitės grupės ir paaiškinkite dalyviams, kur galima gauti pagalbos.
× Grupės dalyviams sukelkite įvairių emocijų – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Aptarkite, analizuokite jas kartu su grupe. Susiekite jas su galimais būsimais pokyčiais. Taip jos taps motyvacijos mokytis (keistis) šaltiniu. Skatinkite dalyvius apmąstyti, kaip jie jaustųsi įvykus pokyčiams.
× Užsiėmimų metu sudarykite sąlygas atsirasti sėkmės atvejams. Rekomenduojame dalyviams pateikti tokias užduotis, kurių rezultatas būtų teigiamas – dalyviai turi jausti, kad jie gali tai atlikti. Pirma nesėkmė gali demotyvuoti eiti toliau. Patirta sėkmė gali paskatinti pakartoti ją savo aplinkoje.
× Leiskite dalyviams suplanuoti, kokioje savo veikloje ir kaip jie galėtų pritaikyti naujai įgytas žinias ir įgūdžius arba kaip jiems gali praversti naujas požiūris.
× Suteikite galimybę patiems dalyviams suformuluoti įsipareigojimus sau, ką ir kaip jie norėtų ir ketina daryti kitaip.
× Galite panaudoti atvirus klausimus, kurie paskatintų dalyvius apsvarstyti naujų įgūdžių pritaikymo galimybes. Pavyzdžiui, kaip suprasite, kad sėkmingai pritaikėte šiuos naujus įgūdžius; ko jums reikia, kad tai pritaikytumėte, ir pan.
Daryti patiems
Suaugusieji mokosi darydami, t. y. veikdami. Todėl jiems neužtenka tik teorinių žinių ar modelių. Jiems svarbu suprasti, kaip tos žinios ar modeliai gali būti praktiškai panaudojami, jie turi praktiškai tai išbandyti. Ne veltui rašydami šį tekstą kiekvienos pastraipos pabaigoje pateikėme patarimų, kaip šiuos aspektus galite pritaikyti praktiškai. O galbūt jūs net praleidote šią įvadinę dalį laikydami ją nereikalinga teorija ir nukeliavote tiesiai prie darbo su grupe technikų. Nes norite daryti.
Kaip savo knygoje „Training the Active Training Way“ teigia Melas Silbermanas, neužtenka konsultantui tik, pasakyti ar parodyti. Būtina suteikti kiek galima daugiau galimybių dalyviams patiems pabandyti, savo jėgomis daryti viską nuo pradžių iki pabaigos – be instrukcijų, nurodymų ar išorinės pagalbos. Toks veiksmas turi būti įsisąmonintas ir atliekamas laisva valia. Suaugusieji nemėgsta būti mokomi (verčiami daryti). Jie labiau linkę mokytis(daryti) patys.
Kaip tai pritaikyti:
× Naudokite specialius pratimus, užduotis ir simuliuokite situacijas, kuriose dalyviai patys turi nuspręsti, kaip elgtis ir ką daryti.
× Suteikite galimybę savarankiškai patiems atlikti įvairias veiklas. Tuomet suteikite konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir leiskite dar kartą pabandyti.
× Viena iš efektyvių technikų, kuri gali būti naudojama užbaigiant programą, tai paprašyti grupės dalyvių parengti trumpą (5 min.) pranešimą apie vieną iš dalykų, kurių buvo mokoma ar ties kuriais buvo dirbama. Taip padėsite dalyviams patiems savo jėgomis apibendrinti ir susisteminti savo tobulėjimo rezultatus.
Mokymosi aplinka
Suaugusiųjų mokymuisi labai svarbi yra aplinka. Suaugusieji geriau mokosi neformalioje aplinkoje. Formali aplinka gali trukdyti atsipalaiduoti ir įsitraukti, o dėl to gali nukentėti ir mokymosi rezultatai.
Kitas svarbus dalykas – mokymosi aplinka turi būti saugi. Aplinka, kurioje vyksta mokymasis, turi kelti pasitikėjimą, turite pasitikėti šalia esančiais žmonėmis, jog šie nesiims išankstinių vertinimų, kritikavimo ar ciniško replikavimo. Kiekvienam yra svarbu jausti ir žinoti, kad gali laisvai dalytis mintimis. Visi nori būti išklausyti, o ne sukritikuoti. Labai dažnai girdime užsakovų klausimą: Ar su grupe gali dalyvauti jų vadovas? Mūsų atsakymas priklauso nuo vieno paprasto dalyko – nuo to, kaip šį vadovą grupė priims. Jei grupės dalyviai manys, kad bus vertinami ir kritikuojami, paprastai paprašome vadovų susilaikyti nuo dalyvavimo. Jei vadovas įsitrauks kaip lygiavertis grupės narys ir bus atviras viskam, kas vyksta, tuomet jo dalyvavimas sukurs daugiau vertės ir grupei, ir jam pačiam.
Kaip tai pritaikyti:
× Skatinkite dalyvius palaikyti vieniems kitus ir patys juos palaikykite.
× Stebėkite grupės procesus ir laiku pašalinkite kylančius trikdžius. Iš anksto susitarkite visiems priimtinas taisykles, kaip darbuositės. Pavyzdžiui, kaip spręsite sunkesnes situacijas, kaip įtvirtinsite tai, ko mokotės, kaip diskutuosite, kas dalyvaus ir kita.
× Būkite pasirengę apsaugoti grupę nuo jos pačios. Pavyzdžiui, valdykite nekonstruktyvias kalbas, užkirskite kelią ciniškoms replikoms ir pan.
× Organizuokite tokias veiklas, kad grupės dalyviai turėtų galimybę padėti mokytis kitiems. Pavyzdžiui, teikti vieni kitiems grįžtamąjį ryšį, dalytis savo patirtimi, patarimais ir pan.
Grįžtamasis ryšys
Visi norime žinoti, kaip mums sekasi tobulėti. Dažniausiai laukiame ir tikimės, kad kažkas, pažvelgęs iš šono, mus įvertins – pagirs ar patars. Konsultanto uždavinys yra pastebėti bet kokį besimokančiojo progresą, jo pastangas, energiją, skiriamą laiką bei dėmesį ir suteikti jam grįžtamąjį ryšį. Taip konsultantas gali sustiprinti šio žmogaus pasitikėjimą ir pasitenkinimą savimi bei mokymosi rezultatais. O tai savo ruožtu padidina motyvaciją ir nusiteikimą mokytis toliau. Dažnu atveju tai net padidins mokymosi apimtis ir tempą.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad grupės dalyviai labai skirtingai suvokia tobulėjimo procesą ir jo rezultatus. Tai, kas vieniems gali atrodyti kaip visai nereikšminga, kitiems gali būti didelis pasiekimas. Kartais aptardami mokymosi rezultatus vieni dalyviai įvardija, kad per užsiėmimus gauna labai daug, kiti pamini vos vieną kitą dalyką. Todėl mokydami atkreipkite dėmesį į bet kokį grupės mokymosi progresą. Jei pastebite net mažiausią poslinkį, įvardykite jį. Atminkite, kad grupės dalyviai labai jautriai reaguoja į tai, kaip jūs vertinate jų darbą. Kartais užsiėmimų pabaigoje dalyviai teiraujasi: Na, kaip mes atrodome, palyginti su kitais? Toks klausimas nuskamba ne šiaip sau. Greičiausiai dalyviai nesijaučia pakankamai įvertinti, kad ir kiek kartų šiandien gyrėte juos už pasiekimus. Darykite tai sąmoningai ir pelnytai.
Kaip tai pritaikyti:
× Sudarykite sąlygas grupei pačiai įvertinti savo mokymosi progresą ir rezultatus. Pavyzdžiui, tam galima naudoti savęs ar savo žinių vertinimo klausimynus, suteikti galimybę mažesnėse grupėse aptarti kiekvieno grupės dalyvio rezultatus.
× Pagirkite, įvertinkite dalyvių pastangas ir rezultatus. Iš anksto pagalvokite, kaip tą padarysite. Būkite konstruktyvūs – negirkite bet ko už bet ką ir bet kaip. Giriamas žmogus turi jausti pagyrimo vertę – žinoti, už ką yra minimas geruoju.
× Skatinkite dalyvius pasidžiaugti tobulėjimo rezultatais ir džiaukitės kartu su jais. Neskubėkite pasibaigus užsiėmimui palikti auditorijos. Galbūt vienas ar kitas žmogus norės šiek tiek pasišnekučiuoti, o tai gera proga kurį nors paskatinti asmeniškai.
Turiniui svarbi forma
Suaugusiųjų mokymuisi yra svarbi mokymo metodų įvairovė. Skirtingiems žmonėms reikalingi skirtingi informacijos perdavimo ir priėmimo būdai, t. y. skirtingi mokymo metodai. Naudokite keletą skirtingų metodų, taip besimokantieji galės atrasti ir pasinaudoti būtent tuo, kuris jiems bus priimtiniausias. Ko gero, niekada nesudarysite tokios programos, kad jūsų naudojami metodai tenkintų visus dalyvaujančius. Nesikrimskite, tai nebūtinai yra jūsų kaltė. Jūs dirbate su gyvais žmonėmis, kurie turi įvairių ir nebūtinai jums žinomų poreikių. Geriausia, ką galite padaryti, tai pasitelkti ne atskirus metodus, bet pagalvoti, kaip sudarysite jų įvairovę ir tarpusavio darną. Pavyzdžiui, šalia įprastų darbo su grupe būdų labai rekomenduojame naudoti garso ir vaizdo priemones, taip pat interaktyvias užduotis, kurios suteiks galimybę dalyviams labiau įsitraukti į mokymosi procesą.
Kaip tai pritaikyti:
× Sudarydami programą jos formai skirkite ne mažiau dėmesio negu turiniui. Žmonės dažniau įsimena, kaip tai vyko, negu kas vyko.
× Norėdami iliustruoti tai, kas svarbiausia, naudokite ne tik kalbą, bet ir įvairius vaizdus. Tai gali būti nuotraukos, grafikai, kitokie piešiniai ar net specialūs daiktai.
× Daug vertės gali sukurti įvairūs simuliaciniai žaidimai, interaktyvūs pranešimai, pasiskirstymas vaidmenimis, gyvos diskusijos, debatai ir kitokie įtraukiantys metodai.
Informacijos priėmimo būdai
Svarbu žinias pateikti taip, kad kiekvienas besimokantysis galėtų jas suprasti jam priimtiniausiu būdu. Informacija priimama trimis būdais:
× vaizdu;
× garsu;
× fiziniu potyriu (pavyzdžiui, prisilietimu, uosle, skoniu).
Nuo to, kaip informacija mums pateikiama, priklauso ir mokymosi efektyvumas. Geriausiai mokomasi tuomet, kai žmogus turi galimybę informaciją gauti ir priimti jam tinkamiausiu būdu. Pagal tai, koks būdas kiekvienam žmogui yra priimtiniausias, visus žmones galima suskirstyti į tris grupes: vizualus, audialus ir kinestetikus.
Vizualai
Vizualai geriausiai priima ir įsimena informaciją, pateikiamą vaizdu.
Žmonės, kurie linkę informaciją priimti ir mokytis regimuoju būdu, mėgsta mokytis rašydami ir skaitydami. Jiems yra svarbu, jog informacijos šaltinis būtų vaizdinis: tekstas, paveikslas, grafikas, diagrama ir pan. Tokie žmonės gali įsiminti, išmokti ir suprasti vaizdinę informaciją, pavyzdžiui, tekstą, vaizdus. Jie prisimena, kas buvo užrašyta ar pavaizduota netgi tada, kai jau nebemato to vaizdo. Jiems patinka užsirašyti pagrindines mintis, pastabas, nurodymus. Vizualai geriau išlaiko dėmesį, jeigu gali matyti svarbiausius dalykus, kurių mokosi.
Kaip tinkamai tai panaudoti?
× Rengdami mokymo medžiagą ir pranešimus naudokite grafikus, diagramas, vaizdinius, tekstą ar kitas panašias priemones.
× Pateikite apibrėžimus tekstu ar vaizdu, leiskite dalyviams patiems piešti ir kurti įvairius planus (veiksmų, procesų, eigos, mokymosi ir pan.).
× Suteikite galimybę dalyviams susipažinti su dalijamąja medžiaga, leiskite jiems ją peržvelgti. Palikite pakankamai laisvos vietos užrašams.
× Siekdami atkreipti dėmesį į norimus dalykus, užrašykite pagrindinius klausimus, programos turinį, eigą ar kitus svarbius dalykus, kad visi galėtų nuolat juos matyti.
× Nuolat akcentuokite ir raginkite grupės narius užsirašyti svarbiausius dalykus.
× Naudokite įvairias spalvas ir formas. Tegu vaizdiniai būna spalvoti, tekstas papildytas paveikslėliais, grafikais, nuotraukomis ir kitais vaizdais.
Audialai
Žmonės, kurie geriausiai priima ir įsimena informaciją pateikiamą garsu, vadinami audialais.
Tokie žmonės informaciją geriausiai priima klausydami, jie linkę kalbėtis su savimi, judina lūpas ir skaito garsiai. Tokiems žmonėms gali būti sunku priimti informaciją, kuri pateikiama raštu ar vaizdu. Geresnių mokymosi rezultatų jie pasiekia, kai informacijos šaltinis yra garsinis. Pavyzdžiui, tokiems žmonėms svarbu sudaryti galimybę aptarti klausimus su kolega. Taip pat ne mažiau svarbu, kaip medžiagą pristato pats konsultantas. Audialams svarbus kalbos tempas, tonas ir struktūra.
Kaip tinkamai tai panaudoti?
× Naują informaciją pradėkite dėstyti nuo trumpo paaiškinimo apie tai, ką ketinate pasakyti ir kaip viskas vyks. Apibendrindami trumpai paaiškinkite, ką, dėstydami programą, darėte ir ką darė grupė. Sau taikykite tokį principą: a) pasakyk, ką jiems ketini pasakyti, b) pasakyk tai c) pakartok, ką jiems ką tik pasakei.
× Sudarykite sąlygas diskusijoms, aptarimui. Naudokite „girdimas“ užduotis. Leiskite dalyviams klausyti, klausti ir kalbėti.
× Klauskite dalyvių, ką jie suprato ar išmoko, kas jiems liko neaišku. Leiskite jiems patiems garsiai pasakyti savo mintis. Taip jie geriau jas supras.
× Nevenkite dialogų, pokalbių, pasikartojančių temų.
Kinestetikai
Žmonės, kurie geriausiai informaciją priima ir įsimena veikdami, vadinami kinestetikais.
Kinestetikai informaciją geriausiai priima per lytėjimą ir judesį. Tokie žmonės yra linkę greitai prarasti dėmesį, jeigu nėra išorinių stimulų ar judėjimo arba jų yra per mažai. Klausydamiesi paskaitos ar seminaro, jie gali norėti rašytis vien tam, kad judėtų ranka. Skaitydami jie iš pradžių peržvelgia turimą medžiagą, o tik tada susikoncentruoja ties detalėmis. Dažniausiai jie naudoja įvairius skirtingų spalvų rašiklius. Jie lengvai prisimena įvykius ir gali puikiai papasakoti konkrečius jausmus, pojūčius. Mokymosi procese jiems svarbus yra veiksmas, judesys ir fizinis kontaktas. Jie gerai įsimena informaciją, jeigu ji susijusi su tikrais fiziniais daiktais, pavyzdžiui, atliekant eksperimentus ar demonstracijas.
Kaip tinkamai tai panaudoti?
× Naudokite užduotis, kurios leis mokymų dalyviams judėti.
× Naudokite įvairius daiktus ir leiskite muziką, jei tai netrukdo kitiems. Muzikos garsai ar kontaktas su fiziniais daiktais (pavyzdžiui, liečiant daiktus, mokomąsias priemones ir t. t.) gali sukelti tam tikrų pojūčių, dėl kurių jie imliau priims informaciją.
× Leiskite dalyviams patiems perteikti informaciją jiems priimtinais būdais, kuriems reikėtų judesio (pavyzdžiui, perrašymas ant didelių lapų, situacijų vaidinimas ir pan.).
× Galite naudoti įvairias kvapnias priemones, skirtingas medžiagas, pavyzdžiui, metalą, medį, plastiką ir pan.
Kodėl tai svarbu?
Dažniausiai vienas kuris informacijos priėmimo būdas yra vyraujantis, toks, kuris kiekvienam žmogui yra tinkamiausias. Kiekvienam konsultantui, dirbančiam su auditorija, svarbu suprasti šiuos skirtingus informacijos priėmimo būdus ir juos tinkamai panaudoti. Neapsigaukite – jeigu jūs pats geriausiai informaciją priimate vaizdu, tai dar nereiškia, kad ir kiti tą pačią informaciją geriausiai priims tokia forma, kuri jums atrodo tinkamiausia.
Tarkime, konsultantui, kuris yra audialas (taigi informaciją geriausiai priima ir įsimena garsu) reikia pristatyti finansinę organizacijos padėtį. Jeigu toks pranešėjas nesupras, kad kitiems žmonėms yra svarbiau pamatyti, o ne tik išgirsti, jis darys klaidą skaitydamas pranešimą – visus skaičius, faktus ir argumentus pateikdamas tik žodžiu (garsu).
Žinoma, tikriausiai prieš užsiėmimus netirsite, koks informacijos priėmimo tipas yra būdingas jūsų grupei. Todėl mes patariame pateikti informaciją visais trimis būdais, kuriuos jau aprašėme: garsu, vaizdu, judesiu ir fiziniu kontaktu. Derinkite juos tarpusavyje ir stebėkite grupės reakcijas. Pavyzdžiui, tą pačią informaciją galite papasakoti surimavę žodžius, parinkę specialų paveikslėlį ar ją pateikę tik tuomet, kai visi dalyviai persėda nuo kėdžių ant žemės. Žongliruokite šiais būdais, keiskite juos vienas kitu.
Mokymosi stiliai
Peteris Honey ir Alanas Mumfordas išplėtojo D. Kolbo mokymosi ciklą (Honey ir Mumford, 1989). Atsižvelgdami į tai, koks mokymosi stilius būdingas, jie išskyrė keturis žmonių tipus:
a) Aktyvisto,
b) Mąstytojo,
c) Teoretiko,
d) Pragmatiko.
Anot autorių, kiekvienam žmogui būdingi du ar vienas labiau išreikšti mokymosi stiliai. Jie pasiūlė klausimyną, pagal kurį žmogus gali nusistatyti, kuris jo mokymosi stilius vyrauja.
Toliau apibūdiname kiekvieną žmonių tipą pagal jų mokymosi stilių ir pateikiame praktinių įžvalgų apie tai, kokiose situacijose kiekvieno stiliaus atstovai gali mokytis geriausiai ir kada mokytis jiems yra sunkiausia.
Aktyvistai
Aktyvistams patinka dalyvauti ir veikti, t. y. daryti. Jie dažniausiai būna drąsūs, aktyvūs ir noriai įsitraukia į praktinę veiklą. Šie žmonės mėgaujasi pačiu veikimu, tačiau naujos veiklos jiems gana greitai pabosta. Aktyvistai paprastai pirmiau atlieka veiksmą, o tik paskui galvoja, ko iš to galima išmokti. Jei šie žmonės mokytųsi važiuoti dviračiu, jie pirmiau pabandytų važiuoti. Greičiausiai jie neišlaikytų pusiausvyros ir nukristų, tačiau toks yra jų mokymosi būdas.
Aktyvistai geriausiai mokosi tuomet, kai:
× turi galimybę tiesiogiai aktyviai dalyvauti;
× kartu su kitais dalyvauja vaidmenų žaidimuose, simuliacijose, atlieka įvairias užduotis;
× veda diskusijas;
× susiduria su rimtomis problemomis, kurias reikia išspręsti, t. y. kai būna pačiame veiksmo ir įvykių centre.
Aktyvistai mokosi prasčiau, kai:
× klauso teorinių paskaitų ar informacijos pateikimo žodžiu;
× patys rašo, skaito ar apmąsto;
× analizuoja ir vertina duomenis ar informaciją;
× turi vadovautis tiksliomis instrukcijomis;
× turi dirbti individualiai.
Mąstytojai
Reflektyvūs, į mąstymą linkę asmenys viską mėgsta stebėti iš šono, iš kitos perspektyvos. Jie renka ir analizuoja įvairius duomenis, kad prieš darydami išvadas, galėtų šiuos duomenis apsvarstyti. Savo nuomonę jie pateikia tik tada, kai gerai apgalvoja visą turimą informaciją. Norėdami išmokti važiuoti dviračiu, šie žmonės greičiausiai norėtų perskaityti viską, kas susiję su dviračiais. Pirmiausia jie ieškotų dviračio instrukcijos ir, tik ją kruopščiai išstudijavę, imtųsi bandyti minti pedalus.
Mąstytojai geriausiai mokosi tuomet, kai:
× stebi kitus ir aplink vykstančius procesus;
× vertina, analizuoja ir apibendrina tai, kas įvyko ir ko išmoko;
× nėra griežtų darbo atlikimo terminų.
Mąstytojai mokosi prasčiau, kai:
× yra įtraukti į greitą veiklą, patys aktyviai dalyvauja ir būna lyderiais;
× atlieka užduotis, kurioms neskiriamas pasiruošimo laikas;
× yra spaudžiami terminų ir suvaržyti tikslių nurodymų.
Teoretikai
Teoretikai sistemingai jungia informaciją ir jau turimus, žinomus modelius bei sistemas, integruoja naujas žinias į esamas. Informaciją jie linkę analizuoti tam tikrais etapais. Jiems labai svarbi loginė seka, racionalumas ir tarpusavio susietumas. Teoretikai dažnai būna analitiški ir yra linkę įvykius ir informaciją vertinti objektyviai, atsiribodami nuo emocijų ir subjektyvumo. Jei teoretikas norėtų išmokti važiuoti dviračiu, gali būti, kad jis net nesėstų ant dviračio. Toks žmogus galvotų apie važiavimo dviračiu prasmę.
Teoretikai geriausiai mokosi tuomet, kai:
× turi panaudoti savo įgūdžius spręsdami kompleksines užduotis;
× yra aiškus užduoties tikslas;
× susiduria su įdomiomis sąvokomis, modeliais ir idėjomis;
× dalykus analizuoja ir vertina sistemiškai, struktūriškai ir ieško sąsajų tarp skirtingų dalykų.
Teoretikai mokosi prasčiau, kai:
× turi įsitraukti į situacijas, kuriose vyrauja emocijos;
× nėra aiškus mokymų ar užduočių tikslas ir struktūra;
× užduotys ir veikla nėra susieta su teorijomis, modeliais ar bendrais principais;
× jie yra tarp labai skirtingų žmonių.
Pragmatikai
Pragmatikai yra linkę išbandyti įvairius dalykus. Jie siekia išmokti naujų dalykų, kuriuos galėtų tiesiogiai pritaikyti savo kasdienėje veikloje. Jiems nepatinka ilgos teorinės diskusijos, analizės ir argumentai. Jiems reikia to, ką jie galėtų praktiškai pritaikyti. Visa kita jiems neaktualu ir neįdomu. Kad išmoktų važiuoti dviračiu, pragmatikai susirastų gerą pavyzdį arba apsilankytų trumpuose kursuose: Dešimt žingsnių, kaip išmokti važiuoti dviračiu.
Pragmatikai geriausiai mokosi tuomet, kai:
× aiškiai supranta sąsajas tarp mokymosi dalykų ir realaus jų panaudojimo savo kasdienėje veikloje;
× gali praktiškai išbandyti naujus dalykus ir gauti grįžtamąjį ryšį;
× labai aiškiai suvokia tiesioginę mokymosi rezultatų naudą;
× mato gerą pavyzdį, kaip reikėtų daryti.
Pragmatikai mokosi prasčiau, kai:
× nėra aiškios mokymosi rezultatų naudos ir praktinio pritaikymo;
× nėra aiškių gairių ar nurodymų, kaip ir ką daryti, ar galimybių pabandyti pritaikyti;
× mokymasis yra tik teorinis ir nėra susietas su tikromis, praktinėmis situacijomis.
Kad galėtumėte prisitaikyti prie kitų žmonių mokymosi stiliaus, turite žinoti, koks yra jūsų pačių mokymosi stilius. Taip atversite sau daugiau galimybių mokytis ir nepadarysite klaidų mokydami kitus žmones. Pavyzdžiui, jei jūs geriau išmokstate veikdami, gali būti, kad į savo programą įtrauksite užduočių, kurioms atlikti reikia daugiau veiksmo. Nenustebkite, jei užsiėmimų pabaigoje kas nors pasakys jums, kad pasigedo užduočių aptarimo, o keli žmonės net jautėsi prastai, nes per prievartą buvo skatinami įsitraukti į jiems neįprastas veiklas.
Jūsų užduotis sudaryti tokią programą, kad ji atitiktų skirtingus mokymosi stilius turinčių žmonių poreikius. Tai galima pasiekti naudojant skirtingus metodus, pavyzdžiui, derinti pateikiamą teorinę medžiagą ir praktines užduotis. Sudarydami programą turite skirti laiko ir individualiam apmąstymui, ir bendram veikimui kartu. Geriausias mokymų dalyvių komplimentas, kurio turėtumėte siekti, būtų toks: teorinė medžiaga ir praktinės užduotys puikiai derėjo; buvo įdomu ir dalyvauti, ir stebėti, kaip dalyvauja kiti; užteko laiko ir diskusijoms, ir praktikai.
Pradėti ten, kur jie yra
Mokymosi procesą galime iliustruoti kaip dėlionės rinkimą. Paprastai rinkdami dėlionę pasirenkame vietą, nuo kurios norime pradėti. Tuomet ieškome tų detalių, kurios yra labiausiai panašios į tas, kurias jau esame radę ir sujungę. Ieškodami reikalingų dėlionės dalelių, kitų visai nepastebime ar ignoruojame. Pavyzdžiui, jeigu ieškome dangaus spalvos detalių, kitos – žolės, miško ar žemės – detalės mums bus nesvarbios. Praleisime jas ir ieškosime toliau to, ką galime pridėti prie jau turimo dangaus gabalėlio. Taigi mūsų paieška priklausys nuo susitelkimo vietos.
Mokymosi procesas yra labai panašus. Kiekvieno žmogaus susitelkimo vieta yra skirtinga. Visi dalyviai tuo pačiu momentu gali ieškoti skirtingų detalių. Įsivaizduokime tokią situaciją, kai kas nors jums siūlo atkreipti dėmesį ir primygtinai įvairiais būdais bando parodyti, kaip svarbu yra pamatyti skirtingus žalios spalvos atspalvius, žalios spalvos intensyvumo kitimą ir pan. Bet juk jūs ieškote dangaus spalvos detalių! Ir jums kol kas visai nerūpi žalia.
Lygiai taip pat gali nutikti ir mokantis. Konsultanto akcentuojami, jo manymu, svarbūs dalykai gali būti visai ne tai, ko besimokantis asmuo šiuo metu ieško. Tad konsultanto užduotis – pirmiausia ištirti, ties kuria „dėlionės“ vieta susitelkė kiekvienas grupės dalyvis. Atradus dalyvių susitelkimo vietas grupei galima pasiūlyti reikalingiausias detales
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/mindaugas-grajauskas/d-mesio-grup-praktiniai-darbo-su-grupe-b-dai-ir-technikos/) на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
Tomas Misiukonis
Mindaugas Grajauskas
Viktorija Matusevičiūtė
Ši knyga – praktinių ir veiksmingų darbo su grupe technikų bei metodų rinkinys. Knyga skiriama visiems konsultantams, lektoriams, vadovams ar kitiems specialistams, kurie veda įvairius užsiėmimus ir siekia juos padaryti įdomius, įtraukiančius ir naudingus. Knyga nėra akademinė – jos autoriai dalijasi savo patirtimi ir pateikia praktikoje išbandytus bei veiksmingus darbo su grupe būdus. Čia skaitytojas ras ne tik įvairių užduočių ir pratimų, bet ir konkrečių patarimų ir technikų, kaip ugdyti komandas, padėti joms kurti idėjas, kelti veiklos tikslus, vesti susirinkimus ar valdyti sudėtingas situacijas, kurios kyla dirbant su grupe.
Tomas Misiukonis, Viktorija Matusevičiūtė, Mindaugas Grajauskas
Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos
ĮVADAS
Nuėjome ilgą kelią, kol sukūrėme tai, ką dabar laikote savo rankose. Šios knygos idėja patyrė tikrą evoliuciją: diskutavome ir analizavome įvairius jos variantus, atidžiai ir kruopščiai rinkome jai medžiagą. Siekėme, kad ši knyga būtų ypač praktiška ir dėl to vertinga ją skaitantiems, bet kartu norėjome, jog ji būtų autentiška – nekartotų kitų puikių literatūros šaltinių.
Daugiausia vertės ši knyga suteiks tiems, kurie rūpinasi kitų žmonių tobulėjimu – veda seminarus, mokymus, ugdymo užsiėmimus, organizuoja grupės diskusijas ar kitaip padeda norintiems augti. Tikime, kad ši knyga bus naudingas praktinis vadovas įvairią patirtį ir kompetenciją turintiems konsultantams, vidiniams organizacijų treneriams ir kitiems specialistams, kurie tiesiogiai prisideda prie kitų tobulėjimo. Praktinių įžvalgų čia ras ir vadovai, kurie ugdo savo komandas ar organizuoja kitus užsiėmimus, pavyzdžiui, formuluoja veiklos tikslus ar veda darbuotojų susirinkimus.
Ši knyga nėra akademinė, joje plačiai nenagrinėjame teorinių darbo su grupe pagrindų. Tai yra praktinių patarimų rinkinys, paremtas geriausiomis darbo su grupe praktikomis ir mūsų patyrimu dirbant su įvairiomis auditorijomis. Visus šioje knygoje pateiktus darbo su grupe būdus ir technikas esame ne kartą išbandę ir tikime jų veiksmingumu. Knygoje dalijamės ir tikromis savo bei kolegų istorijomis, kurios padės geriau atskleisti praktinį čia aprašytų metodų pritaikymą.
Knygoje pateikti darbo su grupe būdai ir technikos dar neužtikrina, kad grupės tobulėjimo procesas bus savaiminis ir sėkmingas, o rezultatas – puikus. Ši knyga – tai kokybiškų ir ilgai tarnaujančių įrankių dėžutė. Ar šie įrankiai bus panaudoti veiksmingai, priklauso ir nuo paties meistro – konsultanto ar vadovo – kompetencijos, patirties, grupės sudėties ir kitų veiksnių. Šiuos veiksnius taip pat apžvelgėme ir pateikėme praktinių patarimų, kaip juos taikyti dirbant su grupe.
Kaip skaityti šią knygą?
Nors knyga turi savo struktūrą ir nuoseklumą, ja galima naudotis kaip praktinių patarimų rinkiniu pasiimant tai, ko tuo metu labiausiai reikia.
Pirmiausia skaitytoją supažindiname su būtinomis praktinėmis prielaidomis, kurios užtikrina, kad darbas grupėje būtų sėkmingas. Todėl knygą pradedame skyriumi apie suaugusiųjų mokymo principus ir kaip tinkamai pasiruošti užsiėmimams, aptariame užsiėmimus vedančio specialisto savybes, kurios būtinos su grupe dirbantiems profesionalams ar vadovams.
Toliau pristatome daugiau nei septyniasdešimt darbo su grupe būdų ir technikų. Visus juos suskirstėme į kategorijas, kurios padės surasti, ko reikia atitinkamam užsiėmimui. Kiekvienoje kategorijoje pateiktas darbo su grupe metodų sąrašas nėra baigtinis. Skatiname skaitytoją remtis ne tik čia pateiktais patarimais, bet jų pavyzdžiu kurti ir savus darbo su grupe būdus.
Aprašydami darbo su grupe technikas, glaustai pateikėme svarbiausią informaciją, kuri reikalinga, kad galėtumėte jas patys praktiškai taikyti. Kiekvieną techniką trumpai pristatome nurodydami, kokiais atvejais ji taikoma, pateikiame jos atlikimo procesą ir praktinių patarimų, kurie galėtų užtikrinti jūsų užsiėmimo sėkmę. Ten, kur yra žinomi metodų autoriai ir ištakos pateikiame literatūros šaltinius. Jie pravers, jei norėsite išsamiau susipažinti su sudominusiais darbo su grupe būdais.
Trumpai apie šioje knygoje aprašytas darbo su grupe technikas:
Lūkesčių suderinimas – būdai, kurie padės išsiaiškinti ir susitarti su grupės dalyviais, ko jie tikisi iš programos ir ją vedančiojo.
Grupės sutelkimo sprendimai – technikos, kurios padeda sukurti gerą ryšį su grupe, sutelkti grupės dalyvius ir nuteikti juos mokymuisi, paskatinti pasitikėjimą vieniem kitais.
Idėjų paieška ir atranka – technikų, padėsiančių grupei atrasti įvairių kūrybiškų idėjų, rinkinys.
Įgūdžių stiprinimas – patarimai, kaip organizuoti praktinius užsiėmimus, kuriuose formuojami įvairūs įgūdžiai.
Sprendimų paieška – praktiniai patarimai ir technikos, kurie padės grupei surasti ieškomus sprendimus norimiems tikslams pasiekti.
Veiklos analizė ir tikslų formulavimas – technikos, skirtos tiems atvejams, kai grupė siekia įvertinti savo veiklą ir nustatyti veiklos tikslus.
Grupės įtraukimo sprendimai – netradiciniai sprendimai, kurie padeda grupei labiau įsitraukti į mokymosi procesą.
Diskusijų valdymas – pokalbių grupėje valdymo būdai, padedantys grupės dalyviams konstruktyviai pasidalyti savo nuomonėmis ir idėjomis.
Komandos koučingo technikos – darbo su komanda technikos, kurios yra naudingos tada, kai siekiate padėti komandai pagerinti savo efektyvumą.
Darbo rezultatų apibendrinimas –technikos, kurios padės grupei apžvelgti ir įprasminti savo patyrimą užsiėmimo metu, numatyti šios konkrečios patirties nulemtus mąstymo ir elgesio pokyčius ir juos įgyvendinti.
Teigiamos atmosferos ir aktyvumo palaikymas – trumpi aktyvūs pratimai, kurie pakels grupės dalyvių aktyvumą ir sukurs gerą nuotaiką.
Susirinkimų valdymas –naudinga informacija ir praktiniai patarimai, aktualūs tiems, kurie veda susirinkimus ir siekia jų konstruktyvumo bei produktyvumo.
Sudėtingų situacijų grupėje valdymas – įvairios galimos sudėtingos darbo su grupe situacijos, tikros istorijos ir praktiniai patarimai, kaip tokių situacijų išvengti ir jas suvaldyti.
Sąvokos
Dėl aiškumo ir patogumo pasirinkome vartoti šias visuotinai priimtinas sąvokas.
Nors žmogų, dirbantį su grupe, galima pavadinti kitaip, šioje knygoje jį dažniausiai vadiname konsultantu. Darbo su grupe formą dažniausiai vadiname užsiėmimais ar mokymais. Užduočių ar veiklų rinkinį, kuris pristatomas grupei, dažniausiai vadiname programa. Kadangi knygą skiriame plačiam skaitytojų ratui, mūsų vartojamos sąvokos gali būti pakeistos kitomis, labiau tinkančiomis jums ir jūsų veiklai.
Prasmingo darbo ir džiugių atradimų jums ir jūsų grupėms!
TOMAS MISIUKONIS
VIKTORIJA MATUSEVIČIŪTĖ
MINDAUGAS GRAJAUSKAS
Kas svarbu dirbant su grupe
Jeigu jūsų darbas – padėti tobulėti kitiems, jums labai pasisekė. Greičiausiai tokia veikla jums teikia daug džiaugsmo ir energijos. Pažįstame šį gerą jausmą, kuris apima, kai iš auditorijos, kur ką tik pravedėte gerą užsiėmimą, išeina paskutiniai žmonės. Jie ką tik padėkojo už puikų ir naudingą laiką semiantis naujų žinių, tobulinant įgūdžius, sprendžiant problemas ar ieškant naujų idėjų.
Kad tik jie žinotų, – galvojate jūs. – Kiek jėgų atidaviau ir kaip stengiausi perduoti tai, kas iš tikrųjų yra vertinga ir padės jiems tobulėti. Po truputį pradedate tvarkyti kambarį. Atsigeriate vandens. Prisimenate, ką nuveikėte. Jaučiatės pakiliai. Viskas atlikta, kaip ir ketinote – spėjote išdėstyti medžiagą, organizavote turiningas diskusijas, pateikėte įtraukiančias praktines užduotis. Kaip jums tai pavyko?
Greičiausiai šiandien jūs ne tik parengėte įdomią programą ar puikiai panaudojote savo žinias ir gebėjimus, bet ir gerai išmanėte, ką darote – žinojote, kaip dirbti ir bendrauti su grupe, kad padėtumėte jai mokytis, susitarti, kurti ar įgyvendinti pokyčius. Tai ir yra svarbiausi darbo su grupe sėkmę lemiantys veiksniai.
Ir visai nesvarbu ar esate vadovas, ar konsultantas, ar vedate mokymus, ar renginius, ar susirinkimus, ar darbines sesijas. Šiame skyriuje rasite visiems dirbantiems su grupėmis aktualių praktinių patarimų ir įžvalgų apie tai, kuo ypatingas suaugusiųjų mokymasis ir kaip jie priima informaciją; kaip tinkamai pasiruošti darbui su grupe bei kokius įgūdžius ir asmenines savybes ugdyti, kad tobulėtumėte kaip profesionalas.
SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI PRINCIPAI
Suaugusiųjų mokymąsi nagrinėja mokslas, vadinamas andragogika. Kaip teigia vienas žymiausių JAV andragogų Malcolmas Knowlesas, „andragogika yra menas ir mokslas apie tai, kaip reikia padėti mokytis suaugusiems žmonėms“. Čia pat norime priminti ir principinę suaugusiųjų mokymo nuostatą – suaugusį žmogų bus sunku ko nors išmokyti, jeigujis pats nenorės išmokti. Pamatinė suaugusiųjų mokymo prielaida yra paties mokymų dalyvio motyvacija mokytis.
Toliau pateikiame konkrečias įžvalgas, kurios padės geriau suprasti suaugusiųjų mokymosi principus ir tiesiogiai pritaikyti juos dirbant su grupėmis. Pagalvokite, kaip tai, kas išdėstyta šiame skyriuje, tinka jūsų veiklai. Prieš imantis darbo su kita grupe, kviečiame peržvelgti čia pateiktus praktinius patarimus – galbūt jie bus jums vertingi ir papildys jūsų patirtį.
Mokymosi ciklas
Kaip mokotės jūs? Prisiminkite kokią nors naują patirtį. Ko iš jos išmokote? Ar žinote, kokį kelią nuėjote mokymosi prasme, kad ėmėtės ką nors keisti, – pradėjote taikyti kitokius darbo būdus ar nustojote daryti klaidas?
Pavyzdžiui, jei neseniai darbavotės su grupe, greičiausiai supratote, ką darote ne taip. Šis supratimas – tai patirties įvertinimas (Kas įvyko?). Vėliau jūs apgalvojote šią patirtį (Kaip aš tai vertinu?), padarėte išvadas (Ką galima daryti kitaip?) ir kitą kartą nekartosite klaidų – darysite geriau (Ką darysiu / darau?). Visa ši seka – tai tam tikras ciklas, kuris apima jūsų patyrimą ir šio patyrimo apmąstymą. Atlikę tai, jūs darote išvadas, formuluojate idėjas ir pagaliau imatės veikti kitaip nei anksčiau.
Vienas šviesiausių suaugusiųjų mokymosi specialistų Davidas A. Kolbas (Kolb, 1984) šį nenutrūkstantį procesą pavadino patirtiniu mokymusi, kurio eigą matote schemoje. D. Kolbas teigė, kad savo patirtį mes naudojame kaip pagrindinį mokymosi šaltinį. Apdorodami šią patirtį, formuluojame išvadas ir idėjas, kurios atveda prie naujų veiksmų. O šie vėl skatina naują patirtį, kuri vėl naudojama mokymuisi. Tai – uždaras, nesibaigiantis procesas, paprastai vykstantis keturiais etapais:
1. Patiriame ir įvardijame savo konkrečią patirtį (konkrečioji patirtis).
2. Apmąstome savo patirtį (reflektyvus stebėjimas).
3. Darome išvadas ir kuriame naujas idėjas (abstraktus konceptualizavimas).
4. Eksperimentuojame ir įgyvendiname veiksmus praktiškai (aktyvus eksperimentavimas).
Šis procesas – tai viena pagrindinių žmonių mokymosi gairių, kuria būtina vadovautis dirbant su grupėmis. Toliau paaiškinsime, kaip šį ciklą taikyti praktiškai.
Konkrečioji patirtis (Kas įvyko?)
Kad pradėtume mokytis, mums būtina konkreti patirtis. Tai yra pažinimo etapas, mus supančios aplinkos patyrimas, kurį užfiksuojame savo pojūčiais. Tai yra tam tikra realybė, kuri mus skatina elgtis tam tikru būdu. Mokymosi prasme ši patirtis formuoja pirminę medžiagą, kurią toliau naudojame siekdami gauti galutinį mokymosi rezultatą – savo elgesio ar nuostatų pokytį. Norėdami geriau įsisąmoninti naują patyrimą galime savęs paklausti:
• Ką aš patyriau?
• Kaip tai galiu apibūdinti?
• Kas buvo nauja ir ką jau teko patirti anksčiau?
• Kaip šią patirtį galėčiau nupasakoti kitiems?
• Kokių išryškėjo naujų patyrimo aspektų?
Reflektyvus stebėjimas (Kaip tai vertinu?)
Kitame mokymosi etape mes imamės apmąstyti patirtį. Dabar įvertiname tai, kas įvyko. Svarstome, kaip nauji faktai, kuriuos patyrėme, dera su jau turimais faktais (ankstesne patirtimi). Apmąstymo etapas yra svarbus tuo, kad jame skleidžiasi įžvalgos, kurios leidžia mums geriau suvokti faktų ir įvykių esmę, jų tarpusavio priklausomybę ir prasmę siejant su tuo, ką žinojome iki tol. Norėdami paskatinti patirties apmąstymą klausiame savęs:
• Kaip aš vertinu šį patyrimą?
• Kaip aš tai priimu ir kaip tai dera su manimi?
• Ką dar aš suvokiau ar pagalvojau?
• Ką sako mano nuojauta?
Abstraktus konceptualizavimas (Kokias darau išvadas ir kokių turiu idėjų?)
Apmąstę naują patirtį pradedame daryti pirmąsias išvadas. Šiame mokymosi ciklo etape konkretūs pastebėjimai ir patyrimo aspektai turi būti paverčiami idėjomis ar pamokomis – tam tikrais planuojamais abstrakčiais veiksmais. Tai yra sprendimo, ką darysime su apmąstytomis mintimis, etapas. Čia apgalvojame tokius klausimus:
• Ką aš supratau ir ko išmokau?
• Kokių minčių man kyla?
• Kaip tai galėčiau pritaikyti sau?
• Ką turėčiau daryti kitaip ir kaip?
Aktyvus eksperimentavimas (Ką darysiu / darau?)
Šis etapas yra idėjų realizavimo metas. Kai patyrimas jau įvykęs, išanalizuotas, apibendrintas ir priimtas sprendimas, ką toliau galima daryti kitaip, pats laikas tai išbandyti praktiškai. Eksperimentuodami mes sukuriame naują patyrimą, kurį vėliau vėl analizuojame, konceptualizuojame ir atliekame naujus eksperimentus – mokymosi ciklas niekada nesibaigia. Šiame etape savęs klausiame:
• Kokie bus pirmieji mano žingsniai?
• Kokių veiksmų imsiuosi, kad įgyvendinčiau sumanytas idėjas?
• Ką ketinu daryti toliau?
Kaip tai pritaikyti dirbant su grupe:
× Savo vedamuose užsiėmimuose sukurkite kuo daugiau progų naujai grupės dalyvių patirčiai atsirasti. Atlikite praktines užduotis. Jos turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę užsiėmimų laiko, nes taip formuojamas vertingiausias mokymosi šaltinis – naujas patyrimas. Taip pat teiraukitės dalyvių jau esamos patirties, lyginkite jų patirtis.
× Įtraukite dalyvius į diskusijas, kad diskutuodami jie apgalvotų savo patirtį remdamiesi atliktomis užduotimis, kad išsiaiškintų, ką patyrė naujo, ir apgalvotų, kaip tai dera su turima jų patirtimi.
× Skatinkite grupės dalyvius daryti išvadas remiantis turima patirtimi. Padėkite jiems kurti naujas idėjas, kaip šios išvados galėtų būti pritaikytos praktiškai.
× Teiraukitės dalyvių, kokius veiksmus jie planuoja atlikti, kad įgyvendintų savo idėjas. Klauskite, ką jie ketina daryti toliau, kaip jie įtvirtins atsiradusius įgūdžius ir gerąsias praktikas.
× Jei turite galimybę tęsti užsiėmimus su grupe, kiekvieną kartą teiraukitės, kaip dalyviams sekėsi pritaikyti naujus sumanymus ir kokių rezultatų jie pasiekė. Taip įtrauksite grupę į nenutrūkstantį mokymosi procesą.
Suaugusiųjų mokymosi ypatumai
Pagrindinė priežastis, kodėl suaugusieji mokosi, yra ta, jog jie siekia pokyčių. Jie gali būti trejopi:
a) Siekiama požiūrio ir nuostatų pokyčių. Suaugusieji nori pakeisti savo mąstymo šablonus, įsitikinimus, nuostatas. Pavyzdžiui, kad padidintų pardavimus, pardavimų srities darbuotojai gali mokytis kitokio požiūrio į save, savo darbą ar klientus.
b) Siekiama žinių pokyčių. Suaugusieji siekia įgyti naujų žinių, kurias galėtų pritaikyti savo veikloje. Pavyzdžiui, tie patys pardavimo srities darbuotojai nori išplėsti turimų žinių bagažą, kad geriau suprastų psichologinius ryšio su klientais kūrimo aspektus. Tokiu atveju, jie gali pageidauti įgyti konflikto valdymo žinių ar žinių, kaip nepasiduoti stresui darbe.
c) Siekiama įgūdžių (elgesio) pokyčių. Suaugusieji siekia įgyti jiems svarbių įgūdžių, pakeisti savo elgesį ar įpročius, juos transformuoti į kitus. Tokiu atveju, kad padidintų pardavimo galimybes, pardavimo srities darbuotojai gali mokytis bendravimo su klientais gudrybių, pavyzdžiui, kaip būti aktyvesniais ar kaip užduoti atvirus klausimus. Čia pagrindinis pokytis, kurio siekiama – elgesio pokytis.
Nors mokydamiesi suaugusieji siekia pokyčių, dažnai dėl įvairių priežasčių jie gali atmesti mokymąsi, nes šis reikalauja pastangų keistis. Tad paradoksas – suaugusieji nori keistis, tačiau čia pat jie gali stabdyti savo pačių progresą. Todėl galvodami apie kitų mokymą, apsibrėžkite, kokius pokyčius galite paskatinti. Koks yra jūsų vedamų užsiėmimų tikslas ir kaip iš tikrųjų padedate kitiems tobulėti? Kad tai įvertintumėte, toliau pateikiame daugiau suaugusiųjų mokymuisi svarbių aspektų. Apgalvokite, kaip šie aspektai atsispindi jūsų darbe su grupėmis.
Sėkmingam suaugusiųjų mokymuisi svarbūs aspektai
Motyvacija
Geriausių mokymosi rezultatų suaugusieji pasiekia tuomet, kai jie yra motyvuoti išmokti ko nors konkretaus. Kitaip tariant, jie įsitraukia į mokymąsi, kai jį suvokia kaip svarbų ir prasmingą.
Labai dažnai suaugusiųjų motyvacija mokytis yra susijusi su naujų žinių pritaikymu jų gyvenime (darbe). Pavyzdžiui, jie bus motyvuoti mokytis tuomet, kai supras ir tikės, jog tai, ko jie išmoko, padės jiems spręsti jų problemas. Taip pat jie jausis motyvuoti mokytis tada, kai aiškiai suvoks mokymosi naudą, kurią dažnai galima įvertinti. Vieni šią naudą vertins pinigais, kiti – pripažinimu, dar kiti – savivertės didėjimu. Vienas žmogus sieks įgyti naujų žinių, kurios yra reikalingos jo darbe (pvz., užsienio kalbos mokėjimas ar gebėjimas kitaip bendrauti su klientais). Kitas – norės keistis, nes sieks įgyti pranašumų prieš konkurentus. Pavyzdžių gali būti daug, tačiau visi jie apie tą patį. Vienas pagrindinių klausimų, į kuriuos besimokantieji ieško atsakymo – kas man iš to? Jeigu jūsų grupė gali rasti teigiamų atsakymų į šį klausimą, tuomet turite džiaugtis tokia auditorija ir savo darbu su ja.
Kaip tai pritaikyti:
× Padėkite dalyviams susieti programos tikslus su jų asmeniniais tikslais savo veikloje. Taip padėsite jiems pamatyti tobulėjimo prasmę.
× Padėkite grupės dalyviams suprasti naujų žinių pritaikymo praktinėje veikloje ryšius. Tai leis jiems nuo pat pradžių pajausti, kokią naudą jie gaus taikydami naujas žinias.
× Skatinkite grupės dalyvius garsiai dalytis mintimis apie mokymosi prasmingumą, naudą ir vertę jiems patiems.
Patirtis
Suaugusiųjų mokymosi procese esmine tampa besimokančiųjų patirtis. Tai yra vienas pagrindinių skirtumų tarp vaikų ir suaugusiųjų mokymosi. Patirtis gali padėti mokytis ir gali trukdyti. Kiekvieną kartą, kai žmogus išgirsta ar susiduria su nauja informacija, jis kelia tokius klausimus: Ar esu tai jau anksčiau girdėjęs? Ką man tai primena? Ką aš jau žinau apie tai ir ar esu tai patyręs? Ką man tai reiškia? Ar man tai tinka? Kur aš galėčiau tai pritaikyti?
Ko gero, nė vienam žmogui nepatinka, kai yra sakoma, kad jo išbandyti ir naudojami būdai yra blogi. Svarbia konsultanto užduotimi tampa padėti besimokantiesiems suderinti naujai įgytas žinias bei įgūdžius ir turimą patirtį. Taigi konsultantas turi suprasti, ką ir kiek žmogus žino ar moka, ir kokiu tinkamiausiu tam žmogui būdu galima padėti išplėsti ar pakeisti jo žinojimą ir mokėjimą. Tai, kad nėra vieno geriausio ar teisingiausio metodo, kaip tą padaryti, yra tikras iššūkis. Patariame vengti bet kokių etikečių ar stereotipų.
Kiekvieno žmogaus turima patirtis veikia jo mokymąsi ir tai turi savo privalumų ir trūkumų. Privalumas tas, jog suaugęs žmogus gali pritaikyti, įvertinti ir apmąstyti savo turimą patirtį. Turima patirtis gali patvirtinti naujas žinias ir įgūdžius. Lygiai taip pat turima patirtis gali versti abejoti nauja informacija, ją atmesti ir nepriimti. Žmonės bus pasiruošę ko nors išmokti tik tuomet, kai jų patirtis leis priimti tai kaip jiems naudingą dalyką.
Kaip tai pritaikyti:
× Suteikite dalyviams galimybę patiems įvertinti, diskutuoti ir dalytis mintimis apie mokymosi rezultatus. Suteikite jiems erdvės dvejoti, prieštarauti ir ieškoti atsakymų.
× Užduokite dalyviams daug atvirų klausimų, kaip jie vertina tai, ką dėstote. Pavyzdžiui: Ką apie tai manote? Ar sutinkate su šiomis įžvalgomis? Kokių prieštaravimų jums kyla? Kaip tai tinka jūsų veiklai? Kaip galėtumėte pritaikyti tai savo veikloje? Kokią naudą jūs gautumėte? Kas jums kelia daugiausia abejonių?
Įsitraukimas
Suaugusieji įsitraukia į mokymosi procesą tuomet, kai patys gali valdyti savo mokymąsi – jo kryptį, greitį ir patys gali į(si)vertinti mokymosi rezultatus. Taigi, konsultanto užduotis yra ne mokyti, bet suteikti visą reikiamą pagalbą reikiamu metu, kad suaugusieji patys keliautų pasirinktu keliu. Pagalvokite, kada paskutinį kartą dalyvavote kokiuose nors mokymuose? Ar jums teko patirti tą susierzinimą, kai supratote, kad programa ir būdas, kuriuo ji pateikiama, neatitinka jūsų poreikių. Kaip tada reagavote? Įprastai daugelis žmonių tarsi atsitraukia nuo mokymosi. Dirbdami su grupėmis, įvertinkite, kiek jūsų auditorija yra susidomėjusi ir kaip jūs galite užtikrinti šį susidomėjimą.
Kaip tai pritaikyti:
× Suteikite galimybę dalyviams patiems reguliuoti programos tempą (o kartais net ir veiklas). Gali būti taip, jog kai kuriais atvejais grupei reikės daugiau laiko diskusijoms, negu jūs ketinote skirti. Arba priešingai, dalyviai tam tikras užduotis norės atlikti greičiau, nei buvote sumanę. Tai nebūtinai reiškia, kad kaskart turite atsiklausti dalyvių, ar jūsų suplanuota veikla yra tinkama. Leisdami grupei dalyvauti ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, padidinsite visų įsitraukimą. Būkite lankstūs.
× Leiskite dalyviams įvardyti pagrindinius aptariamų temų aspektus, kurie jiems yra aktualiausi. Kartu susitarkite, kaip šiuos aspektus aptarsite – kada ir kaip dalyviai galės diskutuoti ir dalytis įžvalgomis.
× Pasiūlykite dalyviams būdą, kuris leistų jiems patiems aptarti ir įvertinti tai, ko jie išmoko. Tai gali būti įvairūs klausimynai ar kiti rezultatų aptarimo sprendimai. Dalį jų rasite šios knygos skyriuje „Darbo rezultatų apibendrinimas“.
Žinių ir įgūdžių pritaikymas
Jei vedate užsiėmimus grupėms, tikriausiai ne kartą girdėjote, kad dauguma žmonių tikisi kuo daugiau praktinio patyrimo. Galėjo būti daugiau praktinių užduočių, – taip dauguma parašo grįžtamojo ryšio anketose, kurias pildo pasibaigus užsiėmimams. Nesierzinkite, net jeigu jūsų programa buvo sudaryta vien iš aktyvių užduočių. Galbūt ne visos jos padėjo grupės dalyviams geriau suvokti, kaip tai, ką jie mokėsi daryti, galima pritaikyti savo darbe ar gyvenime. Šis aspektas yra labai svarbus, nes tiesiogiai veikia suaugusiųjų motyvaciją tobulėti. Būtina suteikti galimybę pačiam besimokančiajam įvertinti mokymosi rezultatų pritaikymo galimybes: kokiose situacijose, kada ir kaip šis žmogus pritaikys tai, ką išmoko. Toks žmogus turi suvokti, kokie pokyčiai jo laukia, ir aiškiai įsivaizduoti, kaip juos įgyvendins. Akivaizdžios praktinės mokymosi naudos matymas motyvuos grupę tęsti tobulėjimo procesą.
Norime atkreipti dėmesį į tai, jog labai dažnai mokymosi rezultatus suaugusieji linkę vertinti ne pagal savo elgesio pokytį. Kartais jie atsižvelgia tik į tai, kiek naujovių sužinojo arba kokį bendrą įspūdį susidarė. Man patiko, kad buvo smagu, – sako vieni. Lektorius labai gerai viską paaiškino, buvo informatyvu, – pastebi kiti. Labai gerai, kad atsitraukėme nuo darbų, – sako dar kažkas. Tai gali būti apgaulinga, nes geri įspūdžiai ir gausybė informacijos dar neužtikrina paties mokymosi sėkmės. Kitas dalykas, klausdami žmonių, ko jie tikisi iš būsimų mokymų (seminarų, užsiėmimų), labai dažnai girdime norą sužinoti „kažką naujo“. Kartais pravartu klausti grupės dalyvių: O kaip jums sekasi taikyti tai, ką jūs jau žinote? Ar tai, kad jūs sužinosite šį tą naujo, paskatins jus daryti ką nors kitaip? Patikėkite, tokie klausimai skatina susimąstyti ne vieną žmogų. Konsultantas turi užtikrinti, kad besimokantieji ne tik įgytų naujų žinių, bet ir sugebėtų bei būtų motyvuoti tas žinias panaudoti. Nesvarbu, ar tai naujos žinios ar anksčiau įgyti, bet primiršti dalykai. Todėl pasibaigus užsiėmimams mes sakome: Mokymai baigėsi, mokymasis prasideda. Galvoje turime tai, kad būtent tada, kai grupės dalyviai pradeda taikyti mokymosi rezultatus, paaiškėja tikroji programos vertė. Svarbu sudaryti ir įgyvendinti tokią programą, kad ją pabaigęs kiekvienas dalyvis galėtų teigiamai ir išsamiai atsakyti į du pag-rindinius klausimus:
1. Kaip aš galiu tai pritaikyti savo veikloje?
2. Kiek esu pasiryžęs tai padaryti?
Jei programos metu ar jai pasibaigus dalyviai supranta, kad mokymosi medžiaga jiems yra aktuali ir ją tikrai gali pritaikyti savo veikloje – tuomet svarbus tampa antrasis klausimas, kuris dažnai yra susijęs su pasitraukimu iš komforto zonos. Gali nutikti taip, kad jūsų grupės dalyviai matys pokyčių naudą, tačiau kartu supras, jog tam, kad juos įgyvendintų, jiems prireiks keistis patiems – keisti savo nuostatas ir įsitikinimus.
Skatindami padėti savo grupei rasti atsakymą į pirmąjį klausimą, pakvieskite juos apgalvoti šiuos dalykus:
× Ką konkrečiai turėčiau daryti, kad galėčiau pritaikyti tai, ką sužinojau programos metu?
× Kokių turiu galimybių imtis naujų pokyčių?
× Kas man trukdo ir kokių turiu priemonių?
× Kiek pasitikiu savimi galvodamas apie šių dalykų taikymą?
× Kokios kitų žmonių pagalbos man reikia?
Bandydami atsakyti į antrąjį klausimą atkreipkite grupės dėmesį į šiuos aspektus:
× Kokios svarios priežastys galėtų paskatinti mane keistis?
× Kokią naudą gausiu, jei keisiu tai, kas siūloma?
× Ką prarasiu, jei darysiu ką nors kitaip?
× Kas pastebės mano pokyčius ir kaip juos įvertins?
Kaip tai pritaikyti:
× Perteikdami žinias ir padėdami ugdyti įgūdžius nuolat pasitelkite pavyzdžius, kurie atskleistų, kaip praktikoje panaudoti tai, ko jūs mokote.
× Grupės dalyviai turi tiesiogiai patirti ir išbandyti dėstomus dalykus, kad galėtų pajusti ir patikėti, kad tai jiems gali būti naudinga.
× Organizuokite ir skatinkite įvairias dalyvių diskusijas, kurios leistų aptarti galimus elgesio ar nuostatų pokyčių scenarijus.
× Teiraukitės grupės ir paaiškinkite dalyviams, kur galima gauti pagalbos.
× Grupės dalyviams sukelkite įvairių emocijų – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Aptarkite, analizuokite jas kartu su grupe. Susiekite jas su galimais būsimais pokyčiais. Taip jos taps motyvacijos mokytis (keistis) šaltiniu. Skatinkite dalyvius apmąstyti, kaip jie jaustųsi įvykus pokyčiams.
× Užsiėmimų metu sudarykite sąlygas atsirasti sėkmės atvejams. Rekomenduojame dalyviams pateikti tokias užduotis, kurių rezultatas būtų teigiamas – dalyviai turi jausti, kad jie gali tai atlikti. Pirma nesėkmė gali demotyvuoti eiti toliau. Patirta sėkmė gali paskatinti pakartoti ją savo aplinkoje.
× Leiskite dalyviams suplanuoti, kokioje savo veikloje ir kaip jie galėtų pritaikyti naujai įgytas žinias ir įgūdžius arba kaip jiems gali praversti naujas požiūris.
× Suteikite galimybę patiems dalyviams suformuluoti įsipareigojimus sau, ką ir kaip jie norėtų ir ketina daryti kitaip.
× Galite panaudoti atvirus klausimus, kurie paskatintų dalyvius apsvarstyti naujų įgūdžių pritaikymo galimybes. Pavyzdžiui, kaip suprasite, kad sėkmingai pritaikėte šiuos naujus įgūdžius; ko jums reikia, kad tai pritaikytumėte, ir pan.
Daryti patiems
Suaugusieji mokosi darydami, t. y. veikdami. Todėl jiems neužtenka tik teorinių žinių ar modelių. Jiems svarbu suprasti, kaip tos žinios ar modeliai gali būti praktiškai panaudojami, jie turi praktiškai tai išbandyti. Ne veltui rašydami šį tekstą kiekvienos pastraipos pabaigoje pateikėme patarimų, kaip šiuos aspektus galite pritaikyti praktiškai. O galbūt jūs net praleidote šią įvadinę dalį laikydami ją nereikalinga teorija ir nukeliavote tiesiai prie darbo su grupe technikų. Nes norite daryti.
Kaip savo knygoje „Training the Active Training Way“ teigia Melas Silbermanas, neužtenka konsultantui tik, pasakyti ar parodyti. Būtina suteikti kiek galima daugiau galimybių dalyviams patiems pabandyti, savo jėgomis daryti viską nuo pradžių iki pabaigos – be instrukcijų, nurodymų ar išorinės pagalbos. Toks veiksmas turi būti įsisąmonintas ir atliekamas laisva valia. Suaugusieji nemėgsta būti mokomi (verčiami daryti). Jie labiau linkę mokytis(daryti) patys.
Kaip tai pritaikyti:
× Naudokite specialius pratimus, užduotis ir simuliuokite situacijas, kuriose dalyviai patys turi nuspręsti, kaip elgtis ir ką daryti.
× Suteikite galimybę savarankiškai patiems atlikti įvairias veiklas. Tuomet suteikite konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir leiskite dar kartą pabandyti.
× Viena iš efektyvių technikų, kuri gali būti naudojama užbaigiant programą, tai paprašyti grupės dalyvių parengti trumpą (5 min.) pranešimą apie vieną iš dalykų, kurių buvo mokoma ar ties kuriais buvo dirbama. Taip padėsite dalyviams patiems savo jėgomis apibendrinti ir susisteminti savo tobulėjimo rezultatus.
Mokymosi aplinka
Suaugusiųjų mokymuisi labai svarbi yra aplinka. Suaugusieji geriau mokosi neformalioje aplinkoje. Formali aplinka gali trukdyti atsipalaiduoti ir įsitraukti, o dėl to gali nukentėti ir mokymosi rezultatai.
Kitas svarbus dalykas – mokymosi aplinka turi būti saugi. Aplinka, kurioje vyksta mokymasis, turi kelti pasitikėjimą, turite pasitikėti šalia esančiais žmonėmis, jog šie nesiims išankstinių vertinimų, kritikavimo ar ciniško replikavimo. Kiekvienam yra svarbu jausti ir žinoti, kad gali laisvai dalytis mintimis. Visi nori būti išklausyti, o ne sukritikuoti. Labai dažnai girdime užsakovų klausimą: Ar su grupe gali dalyvauti jų vadovas? Mūsų atsakymas priklauso nuo vieno paprasto dalyko – nuo to, kaip šį vadovą grupė priims. Jei grupės dalyviai manys, kad bus vertinami ir kritikuojami, paprastai paprašome vadovų susilaikyti nuo dalyvavimo. Jei vadovas įsitrauks kaip lygiavertis grupės narys ir bus atviras viskam, kas vyksta, tuomet jo dalyvavimas sukurs daugiau vertės ir grupei, ir jam pačiam.
Kaip tai pritaikyti:
× Skatinkite dalyvius palaikyti vieniems kitus ir patys juos palaikykite.
× Stebėkite grupės procesus ir laiku pašalinkite kylančius trikdžius. Iš anksto susitarkite visiems priimtinas taisykles, kaip darbuositės. Pavyzdžiui, kaip spręsite sunkesnes situacijas, kaip įtvirtinsite tai, ko mokotės, kaip diskutuosite, kas dalyvaus ir kita.
× Būkite pasirengę apsaugoti grupę nuo jos pačios. Pavyzdžiui, valdykite nekonstruktyvias kalbas, užkirskite kelią ciniškoms replikoms ir pan.
× Organizuokite tokias veiklas, kad grupės dalyviai turėtų galimybę padėti mokytis kitiems. Pavyzdžiui, teikti vieni kitiems grįžtamąjį ryšį, dalytis savo patirtimi, patarimais ir pan.
Grįžtamasis ryšys
Visi norime žinoti, kaip mums sekasi tobulėti. Dažniausiai laukiame ir tikimės, kad kažkas, pažvelgęs iš šono, mus įvertins – pagirs ar patars. Konsultanto uždavinys yra pastebėti bet kokį besimokančiojo progresą, jo pastangas, energiją, skiriamą laiką bei dėmesį ir suteikti jam grįžtamąjį ryšį. Taip konsultantas gali sustiprinti šio žmogaus pasitikėjimą ir pasitenkinimą savimi bei mokymosi rezultatais. O tai savo ruožtu padidina motyvaciją ir nusiteikimą mokytis toliau. Dažnu atveju tai net padidins mokymosi apimtis ir tempą.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad grupės dalyviai labai skirtingai suvokia tobulėjimo procesą ir jo rezultatus. Tai, kas vieniems gali atrodyti kaip visai nereikšminga, kitiems gali būti didelis pasiekimas. Kartais aptardami mokymosi rezultatus vieni dalyviai įvardija, kad per užsiėmimus gauna labai daug, kiti pamini vos vieną kitą dalyką. Todėl mokydami atkreipkite dėmesį į bet kokį grupės mokymosi progresą. Jei pastebite net mažiausią poslinkį, įvardykite jį. Atminkite, kad grupės dalyviai labai jautriai reaguoja į tai, kaip jūs vertinate jų darbą. Kartais užsiėmimų pabaigoje dalyviai teiraujasi: Na, kaip mes atrodome, palyginti su kitais? Toks klausimas nuskamba ne šiaip sau. Greičiausiai dalyviai nesijaučia pakankamai įvertinti, kad ir kiek kartų šiandien gyrėte juos už pasiekimus. Darykite tai sąmoningai ir pelnytai.
Kaip tai pritaikyti:
× Sudarykite sąlygas grupei pačiai įvertinti savo mokymosi progresą ir rezultatus. Pavyzdžiui, tam galima naudoti savęs ar savo žinių vertinimo klausimynus, suteikti galimybę mažesnėse grupėse aptarti kiekvieno grupės dalyvio rezultatus.
× Pagirkite, įvertinkite dalyvių pastangas ir rezultatus. Iš anksto pagalvokite, kaip tą padarysite. Būkite konstruktyvūs – negirkite bet ko už bet ką ir bet kaip. Giriamas žmogus turi jausti pagyrimo vertę – žinoti, už ką yra minimas geruoju.
× Skatinkite dalyvius pasidžiaugti tobulėjimo rezultatais ir džiaukitės kartu su jais. Neskubėkite pasibaigus užsiėmimui palikti auditorijos. Galbūt vienas ar kitas žmogus norės šiek tiek pasišnekučiuoti, o tai gera proga kurį nors paskatinti asmeniškai.
Turiniui svarbi forma
Suaugusiųjų mokymuisi yra svarbi mokymo metodų įvairovė. Skirtingiems žmonėms reikalingi skirtingi informacijos perdavimo ir priėmimo būdai, t. y. skirtingi mokymo metodai. Naudokite keletą skirtingų metodų, taip besimokantieji galės atrasti ir pasinaudoti būtent tuo, kuris jiems bus priimtiniausias. Ko gero, niekada nesudarysite tokios programos, kad jūsų naudojami metodai tenkintų visus dalyvaujančius. Nesikrimskite, tai nebūtinai yra jūsų kaltė. Jūs dirbate su gyvais žmonėmis, kurie turi įvairių ir nebūtinai jums žinomų poreikių. Geriausia, ką galite padaryti, tai pasitelkti ne atskirus metodus, bet pagalvoti, kaip sudarysite jų įvairovę ir tarpusavio darną. Pavyzdžiui, šalia įprastų darbo su grupe būdų labai rekomenduojame naudoti garso ir vaizdo priemones, taip pat interaktyvias užduotis, kurios suteiks galimybę dalyviams labiau įsitraukti į mokymosi procesą.
Kaip tai pritaikyti:
× Sudarydami programą jos formai skirkite ne mažiau dėmesio negu turiniui. Žmonės dažniau įsimena, kaip tai vyko, negu kas vyko.
× Norėdami iliustruoti tai, kas svarbiausia, naudokite ne tik kalbą, bet ir įvairius vaizdus. Tai gali būti nuotraukos, grafikai, kitokie piešiniai ar net specialūs daiktai.
× Daug vertės gali sukurti įvairūs simuliaciniai žaidimai, interaktyvūs pranešimai, pasiskirstymas vaidmenimis, gyvos diskusijos, debatai ir kitokie įtraukiantys metodai.
Informacijos priėmimo būdai
Svarbu žinias pateikti taip, kad kiekvienas besimokantysis galėtų jas suprasti jam priimtiniausiu būdu. Informacija priimama trimis būdais:
× vaizdu;
× garsu;
× fiziniu potyriu (pavyzdžiui, prisilietimu, uosle, skoniu).
Nuo to, kaip informacija mums pateikiama, priklauso ir mokymosi efektyvumas. Geriausiai mokomasi tuomet, kai žmogus turi galimybę informaciją gauti ir priimti jam tinkamiausiu būdu. Pagal tai, koks būdas kiekvienam žmogui yra priimtiniausias, visus žmones galima suskirstyti į tris grupes: vizualus, audialus ir kinestetikus.
Vizualai
Vizualai geriausiai priima ir įsimena informaciją, pateikiamą vaizdu.
Žmonės, kurie linkę informaciją priimti ir mokytis regimuoju būdu, mėgsta mokytis rašydami ir skaitydami. Jiems yra svarbu, jog informacijos šaltinis būtų vaizdinis: tekstas, paveikslas, grafikas, diagrama ir pan. Tokie žmonės gali įsiminti, išmokti ir suprasti vaizdinę informaciją, pavyzdžiui, tekstą, vaizdus. Jie prisimena, kas buvo užrašyta ar pavaizduota netgi tada, kai jau nebemato to vaizdo. Jiems patinka užsirašyti pagrindines mintis, pastabas, nurodymus. Vizualai geriau išlaiko dėmesį, jeigu gali matyti svarbiausius dalykus, kurių mokosi.
Kaip tinkamai tai panaudoti?
× Rengdami mokymo medžiagą ir pranešimus naudokite grafikus, diagramas, vaizdinius, tekstą ar kitas panašias priemones.
× Pateikite apibrėžimus tekstu ar vaizdu, leiskite dalyviams patiems piešti ir kurti įvairius planus (veiksmų, procesų, eigos, mokymosi ir pan.).
× Suteikite galimybę dalyviams susipažinti su dalijamąja medžiaga, leiskite jiems ją peržvelgti. Palikite pakankamai laisvos vietos užrašams.
× Siekdami atkreipti dėmesį į norimus dalykus, užrašykite pagrindinius klausimus, programos turinį, eigą ar kitus svarbius dalykus, kad visi galėtų nuolat juos matyti.
× Nuolat akcentuokite ir raginkite grupės narius užsirašyti svarbiausius dalykus.
× Naudokite įvairias spalvas ir formas. Tegu vaizdiniai būna spalvoti, tekstas papildytas paveikslėliais, grafikais, nuotraukomis ir kitais vaizdais.
Audialai
Žmonės, kurie geriausiai priima ir įsimena informaciją pateikiamą garsu, vadinami audialais.
Tokie žmonės informaciją geriausiai priima klausydami, jie linkę kalbėtis su savimi, judina lūpas ir skaito garsiai. Tokiems žmonėms gali būti sunku priimti informaciją, kuri pateikiama raštu ar vaizdu. Geresnių mokymosi rezultatų jie pasiekia, kai informacijos šaltinis yra garsinis. Pavyzdžiui, tokiems žmonėms svarbu sudaryti galimybę aptarti klausimus su kolega. Taip pat ne mažiau svarbu, kaip medžiagą pristato pats konsultantas. Audialams svarbus kalbos tempas, tonas ir struktūra.
Kaip tinkamai tai panaudoti?
× Naują informaciją pradėkite dėstyti nuo trumpo paaiškinimo apie tai, ką ketinate pasakyti ir kaip viskas vyks. Apibendrindami trumpai paaiškinkite, ką, dėstydami programą, darėte ir ką darė grupė. Sau taikykite tokį principą: a) pasakyk, ką jiems ketini pasakyti, b) pasakyk tai c) pakartok, ką jiems ką tik pasakei.
× Sudarykite sąlygas diskusijoms, aptarimui. Naudokite „girdimas“ užduotis. Leiskite dalyviams klausyti, klausti ir kalbėti.
× Klauskite dalyvių, ką jie suprato ar išmoko, kas jiems liko neaišku. Leiskite jiems patiems garsiai pasakyti savo mintis. Taip jie geriau jas supras.
× Nevenkite dialogų, pokalbių, pasikartojančių temų.
Kinestetikai
Žmonės, kurie geriausiai informaciją priima ir įsimena veikdami, vadinami kinestetikais.
Kinestetikai informaciją geriausiai priima per lytėjimą ir judesį. Tokie žmonės yra linkę greitai prarasti dėmesį, jeigu nėra išorinių stimulų ar judėjimo arba jų yra per mažai. Klausydamiesi paskaitos ar seminaro, jie gali norėti rašytis vien tam, kad judėtų ranka. Skaitydami jie iš pradžių peržvelgia turimą medžiagą, o tik tada susikoncentruoja ties detalėmis. Dažniausiai jie naudoja įvairius skirtingų spalvų rašiklius. Jie lengvai prisimena įvykius ir gali puikiai papasakoti konkrečius jausmus, pojūčius. Mokymosi procese jiems svarbus yra veiksmas, judesys ir fizinis kontaktas. Jie gerai įsimena informaciją, jeigu ji susijusi su tikrais fiziniais daiktais, pavyzdžiui, atliekant eksperimentus ar demonstracijas.
Kaip tinkamai tai panaudoti?
× Naudokite užduotis, kurios leis mokymų dalyviams judėti.
× Naudokite įvairius daiktus ir leiskite muziką, jei tai netrukdo kitiems. Muzikos garsai ar kontaktas su fiziniais daiktais (pavyzdžiui, liečiant daiktus, mokomąsias priemones ir t. t.) gali sukelti tam tikrų pojūčių, dėl kurių jie imliau priims informaciją.
× Leiskite dalyviams patiems perteikti informaciją jiems priimtinais būdais, kuriems reikėtų judesio (pavyzdžiui, perrašymas ant didelių lapų, situacijų vaidinimas ir pan.).
× Galite naudoti įvairias kvapnias priemones, skirtingas medžiagas, pavyzdžiui, metalą, medį, plastiką ir pan.
Kodėl tai svarbu?
Dažniausiai vienas kuris informacijos priėmimo būdas yra vyraujantis, toks, kuris kiekvienam žmogui yra tinkamiausias. Kiekvienam konsultantui, dirbančiam su auditorija, svarbu suprasti šiuos skirtingus informacijos priėmimo būdus ir juos tinkamai panaudoti. Neapsigaukite – jeigu jūs pats geriausiai informaciją priimate vaizdu, tai dar nereiškia, kad ir kiti tą pačią informaciją geriausiai priims tokia forma, kuri jums atrodo tinkamiausia.
Tarkime, konsultantui, kuris yra audialas (taigi informaciją geriausiai priima ir įsimena garsu) reikia pristatyti finansinę organizacijos padėtį. Jeigu toks pranešėjas nesupras, kad kitiems žmonėms yra svarbiau pamatyti, o ne tik išgirsti, jis darys klaidą skaitydamas pranešimą – visus skaičius, faktus ir argumentus pateikdamas tik žodžiu (garsu).
Žinoma, tikriausiai prieš užsiėmimus netirsite, koks informacijos priėmimo tipas yra būdingas jūsų grupei. Todėl mes patariame pateikti informaciją visais trimis būdais, kuriuos jau aprašėme: garsu, vaizdu, judesiu ir fiziniu kontaktu. Derinkite juos tarpusavyje ir stebėkite grupės reakcijas. Pavyzdžiui, tą pačią informaciją galite papasakoti surimavę žodžius, parinkę specialų paveikslėlį ar ją pateikę tik tuomet, kai visi dalyviai persėda nuo kėdžių ant žemės. Žongliruokite šiais būdais, keiskite juos vienas kitu.
Mokymosi stiliai
Peteris Honey ir Alanas Mumfordas išplėtojo D. Kolbo mokymosi ciklą (Honey ir Mumford, 1989). Atsižvelgdami į tai, koks mokymosi stilius būdingas, jie išskyrė keturis žmonių tipus:
a) Aktyvisto,
b) Mąstytojo,
c) Teoretiko,
d) Pragmatiko.
Anot autorių, kiekvienam žmogui būdingi du ar vienas labiau išreikšti mokymosi stiliai. Jie pasiūlė klausimyną, pagal kurį žmogus gali nusistatyti, kuris jo mokymosi stilius vyrauja.
Toliau apibūdiname kiekvieną žmonių tipą pagal jų mokymosi stilių ir pateikiame praktinių įžvalgų apie tai, kokiose situacijose kiekvieno stiliaus atstovai gali mokytis geriausiai ir kada mokytis jiems yra sunkiausia.
Aktyvistai
Aktyvistams patinka dalyvauti ir veikti, t. y. daryti. Jie dažniausiai būna drąsūs, aktyvūs ir noriai įsitraukia į praktinę veiklą. Šie žmonės mėgaujasi pačiu veikimu, tačiau naujos veiklos jiems gana greitai pabosta. Aktyvistai paprastai pirmiau atlieka veiksmą, o tik paskui galvoja, ko iš to galima išmokti. Jei šie žmonės mokytųsi važiuoti dviračiu, jie pirmiau pabandytų važiuoti. Greičiausiai jie neišlaikytų pusiausvyros ir nukristų, tačiau toks yra jų mokymosi būdas.
Aktyvistai geriausiai mokosi tuomet, kai:
× turi galimybę tiesiogiai aktyviai dalyvauti;
× kartu su kitais dalyvauja vaidmenų žaidimuose, simuliacijose, atlieka įvairias užduotis;
× veda diskusijas;
× susiduria su rimtomis problemomis, kurias reikia išspręsti, t. y. kai būna pačiame veiksmo ir įvykių centre.
Aktyvistai mokosi prasčiau, kai:
× klauso teorinių paskaitų ar informacijos pateikimo žodžiu;
× patys rašo, skaito ar apmąsto;
× analizuoja ir vertina duomenis ar informaciją;
× turi vadovautis tiksliomis instrukcijomis;
× turi dirbti individualiai.
Mąstytojai
Reflektyvūs, į mąstymą linkę asmenys viską mėgsta stebėti iš šono, iš kitos perspektyvos. Jie renka ir analizuoja įvairius duomenis, kad prieš darydami išvadas, galėtų šiuos duomenis apsvarstyti. Savo nuomonę jie pateikia tik tada, kai gerai apgalvoja visą turimą informaciją. Norėdami išmokti važiuoti dviračiu, šie žmonės greičiausiai norėtų perskaityti viską, kas susiję su dviračiais. Pirmiausia jie ieškotų dviračio instrukcijos ir, tik ją kruopščiai išstudijavę, imtųsi bandyti minti pedalus.
Mąstytojai geriausiai mokosi tuomet, kai:
× stebi kitus ir aplink vykstančius procesus;
× vertina, analizuoja ir apibendrina tai, kas įvyko ir ko išmoko;
× nėra griežtų darbo atlikimo terminų.
Mąstytojai mokosi prasčiau, kai:
× yra įtraukti į greitą veiklą, patys aktyviai dalyvauja ir būna lyderiais;
× atlieka užduotis, kurioms neskiriamas pasiruošimo laikas;
× yra spaudžiami terminų ir suvaržyti tikslių nurodymų.
Teoretikai
Teoretikai sistemingai jungia informaciją ir jau turimus, žinomus modelius bei sistemas, integruoja naujas žinias į esamas. Informaciją jie linkę analizuoti tam tikrais etapais. Jiems labai svarbi loginė seka, racionalumas ir tarpusavio susietumas. Teoretikai dažnai būna analitiški ir yra linkę įvykius ir informaciją vertinti objektyviai, atsiribodami nuo emocijų ir subjektyvumo. Jei teoretikas norėtų išmokti važiuoti dviračiu, gali būti, kad jis net nesėstų ant dviračio. Toks žmogus galvotų apie važiavimo dviračiu prasmę.
Teoretikai geriausiai mokosi tuomet, kai:
× turi panaudoti savo įgūdžius spręsdami kompleksines užduotis;
× yra aiškus užduoties tikslas;
× susiduria su įdomiomis sąvokomis, modeliais ir idėjomis;
× dalykus analizuoja ir vertina sistemiškai, struktūriškai ir ieško sąsajų tarp skirtingų dalykų.
Teoretikai mokosi prasčiau, kai:
× turi įsitraukti į situacijas, kuriose vyrauja emocijos;
× nėra aiškus mokymų ar užduočių tikslas ir struktūra;
× užduotys ir veikla nėra susieta su teorijomis, modeliais ar bendrais principais;
× jie yra tarp labai skirtingų žmonių.
Pragmatikai
Pragmatikai yra linkę išbandyti įvairius dalykus. Jie siekia išmokti naujų dalykų, kuriuos galėtų tiesiogiai pritaikyti savo kasdienėje veikloje. Jiems nepatinka ilgos teorinės diskusijos, analizės ir argumentai. Jiems reikia to, ką jie galėtų praktiškai pritaikyti. Visa kita jiems neaktualu ir neįdomu. Kad išmoktų važiuoti dviračiu, pragmatikai susirastų gerą pavyzdį arba apsilankytų trumpuose kursuose: Dešimt žingsnių, kaip išmokti važiuoti dviračiu.
Pragmatikai geriausiai mokosi tuomet, kai:
× aiškiai supranta sąsajas tarp mokymosi dalykų ir realaus jų panaudojimo savo kasdienėje veikloje;
× gali praktiškai išbandyti naujus dalykus ir gauti grįžtamąjį ryšį;
× labai aiškiai suvokia tiesioginę mokymosi rezultatų naudą;
× mato gerą pavyzdį, kaip reikėtų daryti.
Pragmatikai mokosi prasčiau, kai:
× nėra aiškios mokymosi rezultatų naudos ir praktinio pritaikymo;
× nėra aiškių gairių ar nurodymų, kaip ir ką daryti, ar galimybių pabandyti pritaikyti;
× mokymasis yra tik teorinis ir nėra susietas su tikromis, praktinėmis situacijomis.
Kad galėtumėte prisitaikyti prie kitų žmonių mokymosi stiliaus, turite žinoti, koks yra jūsų pačių mokymosi stilius. Taip atversite sau daugiau galimybių mokytis ir nepadarysite klaidų mokydami kitus žmones. Pavyzdžiui, jei jūs geriau išmokstate veikdami, gali būti, kad į savo programą įtrauksite užduočių, kurioms atlikti reikia daugiau veiksmo. Nenustebkite, jei užsiėmimų pabaigoje kas nors pasakys jums, kad pasigedo užduočių aptarimo, o keli žmonės net jautėsi prastai, nes per prievartą buvo skatinami įsitraukti į jiems neįprastas veiklas.
Jūsų užduotis sudaryti tokią programą, kad ji atitiktų skirtingus mokymosi stilius turinčių žmonių poreikius. Tai galima pasiekti naudojant skirtingus metodus, pavyzdžiui, derinti pateikiamą teorinę medžiagą ir praktines užduotis. Sudarydami programą turite skirti laiko ir individualiam apmąstymui, ir bendram veikimui kartu. Geriausias mokymų dalyvių komplimentas, kurio turėtumėte siekti, būtų toks: teorinė medžiaga ir praktinės užduotys puikiai derėjo; buvo įdomu ir dalyvauti, ir stebėti, kaip dalyvauja kiti; užteko laiko ir diskusijoms, ir praktikai.
Pradėti ten, kur jie yra
Mokymosi procesą galime iliustruoti kaip dėlionės rinkimą. Paprastai rinkdami dėlionę pasirenkame vietą, nuo kurios norime pradėti. Tuomet ieškome tų detalių, kurios yra labiausiai panašios į tas, kurias jau esame radę ir sujungę. Ieškodami reikalingų dėlionės dalelių, kitų visai nepastebime ar ignoruojame. Pavyzdžiui, jeigu ieškome dangaus spalvos detalių, kitos – žolės, miško ar žemės – detalės mums bus nesvarbios. Praleisime jas ir ieškosime toliau to, ką galime pridėti prie jau turimo dangaus gabalėlio. Taigi mūsų paieška priklausys nuo susitelkimo vietos.
Mokymosi procesas yra labai panašus. Kiekvieno žmogaus susitelkimo vieta yra skirtinga. Visi dalyviai tuo pačiu momentu gali ieškoti skirtingų detalių. Įsivaizduokime tokią situaciją, kai kas nors jums siūlo atkreipti dėmesį ir primygtinai įvairiais būdais bando parodyti, kaip svarbu yra pamatyti skirtingus žalios spalvos atspalvius, žalios spalvos intensyvumo kitimą ir pan. Bet juk jūs ieškote dangaus spalvos detalių! Ir jums kol kas visai nerūpi žalia.
Lygiai taip pat gali nutikti ir mokantis. Konsultanto akcentuojami, jo manymu, svarbūs dalykai gali būti visai ne tai, ko besimokantis asmuo šiuo metu ieško. Tad konsultanto užduotis – pirmiausia ištirti, ties kuria „dėlionės“ vieta susitelkė kiekvienas grupės dalyvis. Atradus dalyvių susitelkimo vietas grupei galima pasiūlyti reikalingiausias detales
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/mindaugas-grajauskas/d-mesio-grup-praktiniai-darbo-su-grupe-b-dai-ir-technikos/) на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
Tomas Misiukonis и Viktorija Matusevičiūtė
Тип: электронная книга
Жанр: Спорт, фитнес
Язык: на литовском языке
Издательство: Vagos prekyba
Дата публикации: 16.04.2024
Отзывы: Пока нет Добавить отзыв
О книге: Ši knyga – praktinių ir veiksmingų darbo su grupe technikų bei metodų rinkinys. Knyga skiriama visiems konsultantams, lektoriams, vadovams ar kitiems specialistams, kurie veda įvairius užsiėmimus ir siekia juos padaryti įdomius, įtraukiančius ir naudingus. Knyga nėra akademinė – jos autoriai dalijasi savo patirtimi ir pateikia praktikoje išbandytus bei veiksmingus darbo su grupe būdus. Čia skaitytojas ras ne tik įvairių užduočių ir pratimų, bet ir konkrečių patarimų ir technikų, kaip ugdyti komandas, padėti joms kurti idėjas, kelti veiklos tikslus, vesti susirinkimus ar valdyti sudėtingas situacijas, kurios kyla dirbant su grupe.